Gerardas Merkatorius
Gerardas Merkatorius (lot. Gerhardus Mercator, ol. Gheert Cremer; g. 1512 m. kovo 5 d. Riupelmondėje – m. 1594 m. gruodžio 2 d. Duisburge) – flamandų geografas ir kartografas. Nors žinomas daugiausia kaip kartografas ir gaublių gamintojas, XVI a. Merkatorius buvo žinomas ir kaip kosmografas, teologas ir filosofas. Žymiausi kartografiniai veikalai – 1569 m. Merkatoriaus pasaulio žemėlapis ir 1595 m. Merkatoriaus pasaulio atlasas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vaikystė ir išsilavinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Būsimasis geografas gimė Riupelmondėje, Flandrijos grafystėje. Gerhardas de Kremeris buvo šeštasis vaikas Huberto De Kremerio ir jo žmonos Emeransos šeimoje. Vaikystėje gyveno Gangelte, kur jo tėvas dirbo batsiuviu.[2] Po tėvo mirties auklėtas Bendro gyvenimo brolijos Hertogenbose. Čia vienas iš jo mokytojų buvo Georgius Macropedius. Vėliau mokėsi Leuveno universitete, kur tapo geografo ir braižytojo Rainerio Gemo-Fryzo mokiniu.
Darbai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1532 m. baigė universitetą ir su Gemu-Fryzu pradėjo ruošti Žemės ir Mėnulio gaublius, taip pat gamino tikslius braižybos ir astronomijos instrumentus. 1537 m. išleido 6 lapų Palestinos žemėlapį, o 1538 m. pasaulio žemėlapį, kuriame pirmą kartą pažymėjo Pietų žemyną (Terra Australis Incognita). Šie du darbai išgarsino Merkatorių, todėl jam pavesta sudaryti Flandrijos žemėlapį, kurį jis paruošė 1540 m. Kitais metais Šv. Romos imperijos imperatorius Karolis V užsakė Merkatoriui paruošti tikslius astronominius instrumentus. Tais pačiais metais kartografas sudarė Žemės gaublį, o po 10 metų – Mėnulio gaublį ir 1552 m. padovanojo Šv. Romos imperatoriui.
1544 m. Merkatorius areštuotas ir apkaltintas erezija už protestantų palaikymą, bet greitai išvaduotas. Bijodamas dėl savo saugumo katalikiškoje Flandrijoje Merkatorius 1552 m. priėmė Klevo hercogo Julicho Klevo Bergo pakvietimą ir persikėlė į Duisburgą, kuriame gyveno iki mirties.
1544 m. Merkatorius išleido 15 lapų Europos žemėlapį, kuriame pirmą kartą teisingai pavaizdavo Viduržemio jūrą, ištaisydamas nuo Ptolemėjaus laikų darytas klaidas. 1563 m. sudarė Lotaringijos žemėlapį, 1564 m. – 8 lapų Britų salų žemėlapį. 1569 m. išleido veikalą Chronologia apie kartografinius ir astronominius darbus. Merkatorius per 3 metus paruošė naują Europos žemėlapį, 1578 m. sudarė graviruotą žemėlapį Ptolemėjaus „Geografijos“ naujam leidimui.
1569 m. Merkatoriaus pasiūlyta lygiašonė cilindrinė projekcija buvo patogi jūrlapių sudarymui ir naudojimui. Be to, Merkatorius pirmasis pasiūlė įvairios paskirties žemėlapių sudarymui naudoti skirtingas projekcijas.
Merkatorius taip pat apskaičiavo magnetinio poliaus koordinates.[3]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Das Museum in Urbania mit den beiden Globen von Mercator. 2013-12-14.
- ↑ Gangelt.de apie Merkatorių
- ↑ Gerardus Mercator. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-02-05).
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Л. Багров. История картографии. – Москва: Центрполиграф, 2004. ISBN 5-9524-1078-2.
- Mercator: The Man Who Mapped the Planet by Nicholas Crane, ISBN 0-8050-6624-1, Henry Holt & Company, Inc.; July 2002
- Atlas sive Cosmographicae Meditationes de Fabrica Mundi et Fabricati Figura (Atlas, or Cosmographical Meditations on the Frame for the World and its Form) by Gerardus Mercator, Duisburg, 1595; Lessing J. Rosenwald Collection, Library of Congress. ISBN 1-891788-26-4