Daugelis mano, kad šis albumas, kuriame grupė pirmą kartą parodė savo temperamentą, yra Deivido Gilmoro augančio pasitikėjimo savo talentu, atspindys. Šis albumas susideda iš dviejų muzikinių poemų ir keturių standartiškų dainų, pirmą kartą įrašytų 16 magnetofono juostos takelių. Įrašai buvo atliekami „AIR Studios“, EMI „Abbey Road Studios“ ir „Morgan Sound“ įrašų studijose, bei pas Ričardą Raitą namuose, virtuvėje. Šio albumo išskirtinis kūrinys: 23,5 minučių „Echoes“ (ištrauka), užimantis visą plokštelės antrą pusę. Tai studijinio įrašo montažo su daugiau nei dvidešimt melodijų, improvizacijų, garso efektų ir muzikinių temų rezultatas. Iš pradžių fragmentams buvo duoti pirminiai pavadinimai „Niekas, dalys 1-24“ (en.: Nothing, Parts 1-24). Darbo eigoje šie fragmentai įgavo savus pavadinimus: „The Son of Nothing“, „The Return of the Son of Nothing“ ir pan. Klausantis koncertinių įrašų, supranti publiką, kuri nenorėjo, kad baigtųsi „Echoes“ muzika su savais efektais ir garsais. „Echoes“ kūrinys panaudotas ir filme „Pink Floyd: Live at Pompeii“, kur atliekamos dvi jo dalys.
Albumo viršelis dar vienas S. Torgersono dizaino studijos „Hipgnosis“ kūrinys – paršelio ausis po vandeniu, kuriuo nuo lašančių lašų sklinda ratilai. Jie ir įprasmina „aidą“, pagrindinį albumo kūrinį.
Deividas Gilmoras – gitara, bosinė gitara („One of These Days“), vokalas („A Pillow of Winds“, „Fearless“, „Seamus“ ir „Echoes“), armonikėlė („Seamus“)
