Nothing Special   »   [go: up one dir, main page]

Pereiti prie turinio

LARP

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

LARP, LARPG (iš angl. live action role-playing game 'gyvo veiksmo vaidmenų žaidimas') – tai žaidimas vaidmenimis, kurio dalyviai patys atlieka visus arba didžiąją dalį savo personažo veiksmų (užuot juos atpasakoję žodžiu).[1] LARP žaidžiamas taip pat ir Lietuvoje.[2]

Žaidynės, kurių veiksmas vyko karalienės Viktorijos laikais
Mūšis žaidynėse
Riteriai žaidynėse Vokietijoje.

Prieš vykdami į žaidimą, dalyviai perskaito jo taisykles (Lietuvoje jos paprastai skelbiamos internete, žr. nuorodas) ir su žaidimo meistrais suderina savo personažą. Personažas kuriamas atsižvelgiant į veiksmo vietą ir laiką (žaidimo pasaulį). Tai gali būti meistrų sugalvotas pasaulis, aplinka, kurioje vyksta kokios nors knygos arba filmo veiksmas (pvz., R. Zelazny Amberas), istorinė aplinka (pvz., XIII amžiaus Japonija). Žaidime dažnai reikia įsivaizduoti didelę dalį aplinkos detalių: akmeninį miestą vietoj medinių konstrukcijų, smuklę vietoj palapinės, sieną vietoj virvės. Kartais ant įvairių objektų užkabinamos lentelės, apibūdinančios, ką tas objektas turėtų vaizduoti. Be to, žaidėjai privalo išmokti nereaguoti į tai, ko jų personažai nemato. Nors žaidėjas mato, kas dedasi kitapus virvės, jo personažas – ne, nes ta virvė vaizduoja sieną. Analogiškai personažai nemato ir negirdi „mirusių“ arba laikinai nežaidžiančių veikėjų (nebent mirusysis tyčia „vaidenasi“).

Žaidimas šiek tiek primena vaidinimą teatre ar kine, tačiau LARP žaidėjų veiksmai beveik visada yra improvizuojami. Kaip ir stalo žaidimuose, LARP svarbus skirtumas tarp buvimo „personažo kailyje“ (in – character, IC) ir buvimo „savimi“ (out – of – character, OOC). Didžioji dauguma veiksmų LARPe atliekami in – character. Kai žaidėjas kalba ar veikia ne kaip personažas, jis turi vienaip ar kitaip perspėti kitus žaidėjus, pvz., užsirišti ant galvos baltą raištį (tai nustato žaidimo taisyklės).

Žaidimo personažai paprastai gali mirti. Kai kurios sistemos mirusį personažą pašalina tik trumpam laikui, tačiau dauguma reikalauja, kad žaidėjas susikurtų naują personažą, visiškai nesusijusį su senuoju.

Kadangi nemažai LARPų vyksta fantastiniuose pasauliuose, personažai būna įvairių rasių (elfai, hobitai ir pan.). Kartais nurodomi specifiniai rasių bruožai, kuriuos būtina atkartoti žaidėjams (pvz., elfams būtinos smailios ausys, hobitams – gauruotos kojos), kartais rases žymi skirtingų spalvų raiščiai ant galvos. Žaidėjai kostiumus renkasi pagal tai, kokios rasės jų personažas.

Žaidimo pasaulis, rasės, raiščių spalvos ir kt. nustatomos žaidimo taisyklėse. Pagrindinis taisyklių tikslas – numatyti ir reguliuoti žaidimo personažų veiksmus bei tarpusavio santykius. Pavyzdžiui, nustatoma, po kiek ir kokių smūgių kalaviju personažas miršta, kokių priemonių reikia išgydyti marui, kaip elgiasi užkerėtasis, kaip turėtų vykti vienas ar kitas ritualas, kaip personažai prasimaitina (pvz., kad personažas būtų pavalgęs, jis turi pasidaryti „daržą“ ir nustatytą laiko tarpą jame „dirbti“).

Trys žaidėjai Didžiosiose Pabaltijo žaidynėse 2006 m.
Aštuoni magai atlieka ritualą Didžiosiose Pabaltijo žaidynėse 2006 m.
Ruošiamasi varžyboms dėl imperatoriaus sosto Didžiosiose Pabaltijo žaidynėse 2006 m.

LARP vyksta uždaroje patalpoje, mieste arba miške. Uždaroje patalpoje vykstantis LAPRG vadinamas kabinetiniu („kabinetka“) – tokių žaidimų tema yra fantastinė detektyvinė istorija, dažniausiai kabinetinis žaidimas trunka vieną dieną, keliami dideli reikalavimai kostiumui ir žaidybiniams ginklams, dalyvių skaičius nedidelis (5-15).

Mieste vyksta miesto arba „lėtaslinkis“ LARPG. Šie žaidimai trunka mėnesius ar net metus, jų esmė – informacijos paieška ir veikėjų tarpusavio santykiai. Kostiumui tinka kasdienė apranga, dalyvių skaičius nuo 20–30 iki kelių šimtų.

Miško LARPG, kaip matosi iš pavadinimo, vyksta miške, tokie žaidimai dar skirstomi į vienadienius ir daugiadienius. Miško LARPG žaidimuose svarbiausia orientacija vietovėje, socialiniai bei koviniai veiksmai, daugeliu atveju veikėjas sugeba atlikti tik tai, ką jis iš tiesų sugeba, keliami dideli reikalavimai kostiumui bei žaidybiniams ginklams, dalyvių skaičius nuo 5 iki kelių šimtų ar net tūkstančių (užsienyje).

Kai kurie LARP yra labiau koviniai (orientuoti į personažų kovinius veiksmus). Kovose naudojami specialūs ginklai, neretai paminkštinti. Kovos veiksmus ir personažų mirtį griežtai apibrėžia žaidimo taisyklės. Paprastai personažai turi tam tikrą kiekį „gajumo taškų“ (hitų), kuriuos kiti personažai savo veiksmais gali atimti. Gajumą gali atstatyti gydytojai ar magai.

Kituose LARP akcentuojami santykiai tarp žaidėjų, įvairios intrigos. Kartais pasirenkamas ir vaidinamas epizodas iš visiems žaidėjams žinomos knygos ar filmo – interpretacijos būna ir laisvos, ir nelabai.

Iš esmės dauguma žaidimų vaikystėje yra LARPai, nors jie taip ir nevadinami. Istorinių įvykių atkūrimas („rekonstrukcija“) žmonijos žinotas taip pat seniai: senovės Romoje, Han laikų Kinijoje ir viduramžių Europoje suaugusieji mėgdavo besilinksmindami apsimesti ankstesnių amžių žmonėmis. Pomėgiu („hobiu“) istorinė rekonstrukcija tapo tik XX amžiuje.

Vaidinimas taip pat seniai naudojamas kaip treniravimosi, praktikavimosi būdas, pvz., kovų imitacijos arba netikri pacientai būsimiesiems gydytojams mokyti. Neaišku, kiek tokius pasiskirstymus vaidmenimis galima laikyti „žaidimais“.

Su LARP tradicija galima sieti ir teatro improvizacijas, kurių ištakos siekia XVI a. Commedia dell’arte. Šiuolaikinių teatro improvizacijų pradžia buvo XX a. 6 dešimtmetyje.

XX a. 3 dešimtmetyje JAV susikūrė „Model League of Nation’s clubs“ ('Pavyzdinė tautos klubų lyga'), kuri sukūrė gyvo žaidimo vaidmenimis stilių, laikytą ne žaidimu, o laisvalaikio pramoga. Yra įrodymu, kad tuo metu Niujorke žaisti „žudikų“ tipo LARP žaidimai. 3 dešimtmetyje gyvo veiksmo vaidmenų žaidimai taip pat pradėti naudoti psichoterapijoje – „psichodramos“. Tai nebuvo žaidimas, tačiau vėlesnę LARP tradiciją paveikė.

7 dešimtmetyje atsiranda maginės fantastikos žaidimai – priešingybė grynai istorinėms rekonstrukcijoms. XX a. 8 dešimtmetyje išleidus pirmąjį stalo vaidmenų žaidimą „Dungeons and Dragons“, daugelyje vietų savarankiškai ėmė rastis maginės fantastikos LARP grupių.

LARP buvo „išrastas“ iš nieko bent kelis kartus skirtingų žmonių skirtingose vietose, nors dažniausiai įkvėpimu tapdavo gandai apie LARP kitose šalyse. 9 dešimtmetyje LARP išplito, atsirado įvairių jo rūšių. 10 dešimtmetyje išleista pirmoji populiari LARP sistema – Mind’s Eye Theatre.

  1. Alexander Jaensch: LARP – Ein Definitionsversuch. teilzeithelden.de
  2. Justės Vyšniauskaitė (2020) Gyvo veiksmo vaidmenų žaidimų entuaziatas Algirdas Stonys: tai yra tikro gyvenimo simuliacija. lrt.lt