K2
| K2 | |
|---|---|
 | |
| Aukštis | 8611 m |
| Žemynas | Azija |
| Šalys |  Pakistanas Kinija
|
| Kalnynas | Karakorumas |
| Pirmasis įkopimas | 1954 m. liepos 31 d. Lino Lacedelli ir Achille Compagnoni
|
  K2 | |
| Koordinatės: | 35°52′57″ š. pl. 76°30′48″ r. ilg. / 35.88250°š. pl. 76.51333°r. ilg. |
 Vikiteka |
K2 |
K2, Čogoris (kin. 乔戈里峰, pinyin: Qiáogēlǐ Fēng) arba Gudvino-Ostino kalnas (angl. Mount Godwin-Austen) – antrasis pagal aukštį kalnas pasaulyje, po Everesto (8848 m). Kalnas susidaręs iš magminių ir metamorfinių uolienų.[1] Čogoris išsidėstęs Karakorumo kalnyne, Pakistano (Gilgito-Baltistano) ir Kinijos (Sindziango) pasienyje[2]. Kalną 1856 m. atrado Europos topografijos tarnybos ekspedicija. K2 aukštis – 8611 m.[3]
K2 yra vienas iš sunkiausiai įkopiamų kalnų pasaulyje. Vidutiniškai žūsta vienas iš keturių į kalną bandančių įkopti žmonių. Iki 2012 metų į K2 buvo įkopę 306 žmonės.[4] Pirmą kartą K2 viršūnė žiemos sezono metu pasiekta 2021 m. sausį − tai padarė 10 nepaliečių grupė.[5]
Pavadinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šis kalnas turi ne vieną pavadinimą. 1856 metų ekspedicija tyrinėjo Karakorumo kalnus ir žymėjo juos kaip K1, K2, K3 ir t. t. Ekspedicijos narys Tomas Montgomeris šią viršukalnę pažymėjo kaip K2 – „antroji Karakorumo viršukalnė“. Iki šiol būtent K2 yra dažniausiai naudojamas kalno pavadinimas.
Pavadinimas Čogoris kildinamas iš baltų kalbos žodžių chogo – didelis ir ri – kalnas (شاہگوری – didelis kalnas). Ilgą laiką buvo manoma, jog būtent Čogoris yra tradicinis vietos gyventojų naudojamas kalno pavadinimas, tačiau atlikus tyrimą paaiškėjo, kad šį pavadinimą vartoją tik nedidelė dalis regiono gyventojų.
Kadangi K2 neturi aiškaus pavadinimo, kalną, siekiant pagerbti vieną pirmųjų šio regiono tyrinėtojų, Henrį Gudviną-Ostiną, buvo pasiūlyta pavadinti Gudvino-Ostino vardu, tačiau šis pasiūlymas buvo atmestas.
Kopimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1902 m. buvo surengta pirma rimta, tarptautinė, į K2 įkopti bandžiusi ekspedicija, vadovaujama anglo Oskaro Ekensteino. Tą kartą ekspedicijai, viršūnę bandžiusiai pasiekti šiaurės vakarų šlaitu ir atlikusiai kelis nesėkmingus bandymus, pavyko pasiekti 6525 m aukštį.
1909 m. italų ekspedicija, vadovaujama Abrucų kunigaikščio, princo Luidžio Amedeo, kopė pietryčių šlaitu ir pasiekė maždaug 6250 m aukštį.
Praėjus beveik 30 metų nuo paskutinio bandymo, 1938 m. amerikiečių ekspedicija, vadovaujama Čarlzo Hiustono, atliko iki tol sėkmingiausią bandymą ir pasiekė 7925 m aukštį.
K2 viršūnę pirmą kartą pavyko pasiekti tik 1954 m. liepos 31 d. Tai padarė italai Lino Lacedelli ir Achille Compagnoni.[6] Praėjo net 23 metai kol į K2 buvo įkopta antrą kartą – tuomet viršūnę pasiekė japonų ekspedicija, vadovaujama Ičiros Jošizavos.
1982 m. 7 japonų ekspedicijos nariai tapo pirmaisiais, kuriems į K2 pavyko įkopti šiauriniu kalno šlaitu.
1986 m. viršūnę pasiekė 3 moterys, tačiau išgyveno tik viena, lenkė Vanda Rutkevič. Iš viso tais metais žuvo 13, į K2 kopusių žmonių.
2008 m. rugpjūčio 1 d. didžiulė sniego lavina pasiglemžė 11 žmonių gyvybes.[7]
2022 m. liepos 28 d. 16:20 val. vietos laiku, nenaudodamas papildomo deguonies bei aukštuminių gidų ir nešikų pagalbos, pirmas Lietuvos alpinistas Saulius Damulevičius pasiekė K2 viršūnę.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ K2. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
- ↑ Topografinis K2 žemėlapis
- ↑ www.summitpost.org Informacija apie K2 (anglų k.)
- ↑ www.8000ers.com Kopimų į K2 statistika (PDF)
- ↑ BBC Naujienos
- ↑ Ekspedicijų į K2 chronologija Archyvuota kopija 2021-05-14 iš Wayback Machine projekto. (anglų k.)
- ↑ 2008 metų tragedija Archyvuota kopija 2012-07-01 iš Wayback Machine projekto. (anglų k.)