Nothing Special   »   [go: up one dir, main page]

Pereiti prie turinio

Jelgavos geležinkelio stotis

Koordinatės: 56°38′29″š. pl. 23°44′02″r. ilg. / 56.6414°š. pl. 23.7339°r. ilg. / 56.6414; 23.7339
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Jelgavos GS)

56°38′29″š. pl. 23°44′02″r. ilg. / 56.6414°š. pl. 23.7339°r. ilg. / 56.6414; 23.7339

Jelgavos geležinkelio stotis
Stoties pastatas
Stoties pastatas
ŠalisLatvija
GyvenvietėJelgava
Aptarnaujanti įmonėAB „Latvijos geležinkeliai
Atidaryta1868 m.

Jelgavos geležinkelio stotis – geležinkelio stotis Latvijoje, Jelgavoje. Jelgavos geležinkelio mazgas – vienas didžiausių šalyje, nuo stoties atsišakoja geležinkelio linijos į Rygą (elektrifikuota), Tukumą, Liepoją, Krustpilį ir Šiaulius.[1] Per dieną aptarnaujama apie 60 krovininių traukinių;[2] keleiviniai traukiniai kursuoja į Rygą, Duobelę ir Liepoją.[3]

1868 m. atidaryta Rygos–Jelgavos geležinkelio linija, tada atidaryta ir Jelgavos stotis.[4] Pagal architekto O. Dycės projektą pastatytas stoties pastatas (kitais duomenimis pastatas statytas 1882 m.). Stoties pastatas buvo 78 m ilgio, 18 m pločio; nukentėjo per abu pasaulinius karus, atnaujintas kiek mažesnis. Stoties reikšmė išaugo, 1873 m. pratęsus geležinkelį iki Mažeikių ir 1904 m. nutiesus per Jelgavą Maskvos–Ventspilio liniją. Stotis tuo metu pavadinta „Mintauja I“, joje aptarnauti keleiviai, skirstyti vietiniai siuntiniai. Gretima „Mintaujos II“ stotis buvo skirta tik krovininiams traukiniams. I pasaulinio karo metu stotis vadinta „Mitau-West“, 1919–1921 m. „Jelgava I“, nuo 1921 m. – „Jelgava“.

1916 m. nutiestas geležinkelis į Šiaulius, 1972 m. elektrifikuotas Rygos–Jelgavos ruožas.[5][6]

  1. Станция Елгава (Railwayz.info)
  2. Jelgava – viens no nozīmīgākajiem dzelzceļa mezgliem
  3. Vilcienu kustības saraksti, Pasažieru vilciens. Nuoroda tikrinta 2020-11-22.
  4. Архангельский А. С., Архангельский В. А. Железнодорожные станции СССР (справочник). – Москва, Транспорт, 1981.
  5. T. Altbergs, K. Augustāne, I. Pētersone. „Dzelzceļi Latvijā“. Ryga, Jumava, 2009 m., p. 47. ISBN 978-9984-38-698-0
  6. 50 fakti Jelgavas vēsturē, Ģ. Eliasa Jelgavas vēstures un mākslas muzejs. Nuoroda tikrinta 2020-11-22.