Joseph Beuys

Jozefas Boisas vok. Joseph Beuys

Jozefas Boisas
Gimė	1921 m. gegužės 12 d. Krėfeldas
Mirė	1986 m. sausio 23 d. (64 metai) Diuseldorfas

Veikla	skulptorius, pasirodymų menininkas, grafikas ir pedagogas

Vikiteka	Joseph Beuys

Jozefas Boisas (vok. Joseph Beuys; 1921 m. gegužės 12 d. – 1986 m. sausio 23 d.) – vokiečių skulptorius, pasirodymų menininkas, grafikas ir pedagogas.

Studijavo Diuseldorfo akademijoje. Kūriniams naudojo savitą techniką ir priemones. Konceptualistas.

Biografija

Jozefas Boisas gimė 1921 m. gegužės 12 d. Krefelde. Mokėsi Klevėje, kur dažnai lankėsi tapytojo Achilles Moortgat studijoje ir buvo paveiktas Wilhelm Lehmbruck skulptūros. Nuo jaunystės domėjosi mokslu, skandinaviškąja mitologija. 1940 m. J. Boisas pradėjo studijuoti mediciną ir prasidėjus antrajam pasauliniui karui buvo pašauktas į kariuomenę, tarnavo karinio lėktuvo pilotu. 1943 m. jo lėktuvas žiemos metu buvo numuštas ir nukrito Krymo kalnuose. J. Boisas buvo sunkiai sužeistas. Išgelbėtas vietos totorių nuo šalčio susukus į veltinį ir įtrynus taukais.^[1] Šių medžiagų motyvai vėliau dažnai pasikartojo J. Boiso kūryboje.

Po karo 1946 m. J. Boisas grįžo į Klevę, mokėsi pas skulptorių Walter Brüx. 1947 m. J. Boisas įstojo mokytis į Diuseldorfo dailės akademiją, kurią baigė 1951 m. Mokėsi Ewald Matare klasėje. Maždaug tuo metu broliai Franz Joseph ir Hans van der Grinten pradėjo kolekcionuoti J. Boiso kūrinius ir jį remti. Jie 1953 m. suorganizavo pirmąją personalinę J. Boiso kūrinių parodą savo name Kranenburge. Tais pačiais metais įvyko J. Boiso personalinė paroda Von der Heydt muziejuje Vupertalyje.

Po to J. Boisas patyrė nervinį išsekimą, 1957 m. dirbo Franz Joseph ir Hans van der Grinten kaimo ūkio laukuose. Tuo metu jis suformavo savo meno idėjinį pagrindą, kurį išreiškė žodžiais:

„Vakarų kultūros minties vystymosi istorijoje meno ir mokslo koncepcijos yra diametraliai priešingos. Atsižvelgiant į šiuos faktus reikia ieškoti sprendimų ir platesnio požiūrio šioms koncepsinėms prieštaroms paaiškinti.“

1961 m. J. Boisas užėmė profesoriaus postą monumentaliosios skulptūros katedroje Diuseldorfo dailės akademijoje. Sekančiais metais jis pradėjo bendrauti ir sieti save su „Fluxus“ menininkais, tarp kurių Nam June Paik ir Jurgis Mačiūnas, vėliau susitiko minimalistą Robert Morris. 1963 m. padėjo organizuoti fluksininkų pasirodymą „Festum Fluxorum Fluxus“ Diuseldorfo dailės akademijoje. 1964 m. J. Boisas pirmą kartą dalyvavo „Documenta“ parodoje Kaselyje.

1965 m. menininkas suorganizavo savo vieną įsimintiniausių meninių pasirodymų „Kaip paaiškinti paveikslus negyvam kiškiui“. Jo metu Schmela galerijoje Diuseldorfe J. Boisas su negyvu kiškių ant rankų ėjo nuo paveikslo prie paveikslo kalbėdamas ir duodamas negyvo kiškio nosimi prisiliesti prie kūrinių. Po to atsisėdo ant kėdės ir pradėjo plačiau aptarinėti paveikslų temas. Šį savo pasirodymą J. Boisas paaiškino taip:

„Kalbos problemų ir žmogaus mąstymo problemų, žmogaus ir gyvūno sąmoningumo, gyvūnų galimybių ribų sudėtinis pavaizdavimas. Privestas prie kraštutinumo, nes tai ne vien gyvūnas, bet negyvas gyvūnas. Net ir negyvas gyvūnas turi gebėjimus atsiliepti.“

1967 m. J. Boisas organizavo Vokietijos Studentų partiją, kuri buvo viena iš kelių politinių organizacijų, kurių organizavime menininkas dalyvavo. Šis jo aktas sukėlė kolegų profesorių Diuseldorfo akademijoje pasipriešinimą ir buvo įvardintas „akiplėšišku politiniu diletantizmu“. 1972 m. jis buvo pašalintas iš Diuseldorfo dailės akademijos po to, kai bandė priimti studijuoti daugiau nei 50 anksčiau atmestų kandidatų į studentus į savo klasę.

1973 m. J. Boisas organizavo „Laisvąjį tarptautinį kūrybos ir tarpdisciplinių tyrimų universitetą“. 1976 m. kandidatavo į Vokietijos parlamentą. 1978 m. J. Boisas priimtas į Berlyno dailės akademijos narius. Šį dešimtmetį jo kūrinių parodos dažnai vyko Europoje ir Amerikoje. 1976 ir 1980 m. J. Boisas atstovavo Vokietiją Venecijos bienalėje. 1979 m. įvyko jo retrospektyvinė paroda Solomon R. Guggenheim muziejuje Niujorke. 1980 m. jis priimtas į Stokholmo karališkosios vaizduojamųjų menų akademijos narius. 1982 m. „Documenta“ parodos atidarymo proga Kaselyje J. Boisas pirmasis pasodino medį 7000 ąžuolų sodinimo akcijoje. Jis asocijavo save su Vokietijos žaliaisiais. Vėliau menininkas prisidėjo prie medžių sodinimo akcijų kituose miestuose. 1986 m. apdovanotas Wilhelm Lehmbruck prizu Duisburge. Jozefas Boisas mirė 1986 m. sausio 23 d. Diuseldorfe. Jis buvo vedęs žmoną Evą ir susilaukė 2 vaikų, Vencelio ir Jesikos.