Jonas Karolis Chodkevičius

Jonas Karolis Chodkevičius
Chodkevičiai
Grifas su kardu (herbas)
Gimė	1570 m. Vilnius
Mirė	1621 m. rugsėjo 24 d. (~51 metai) Chotyno tvirtovė,
Palaidotas (-a)	Podolės Kamenecas
Tėvas	Jonas Chodkevičius
Motina	Kristina Zborovska
Sutuoktinis (-ė)	1. Sofija Mieleckaitė, 2. Ona Aloizė Ostrogiškė
Vaikai	Iš I santuokos: Jeronimas Krizostomas Chodkevičius, Jonas Kazimieras Chodkevičius, Ona Scholastika Chodkevičiūtė–Sapiegienė
Vikiteka	Jonas Karolis Chodkevičius

Jonas Karolis Chodkevičius (balt. Ян Караль Хадкевіч, ukr. Ян Кароль Ходкевич, lenk. Jan Karol Chodkiewicz, rus. Ян Кароль Ходкевич, 1570 (arba – 1571)^[1] m. Vilniuje – 1621 m. rugsėjo 24 d. Chotyne, palaidotas Ostroge, Ukraina) – Jono sūnus, žymiausias XVII a. Abiejų Tautų Respublikos didikų, garsus Lietuvos–Lenkijos karo vadas (nuo 1600 m. lauko etmonas, nuo 1605 m. – Lietuvos didysis etmonas) ir Lietuvos valstybės veikėjas (nuo 1599 m. Žemaičių seniūnas, nuo 1616 m. – Vilniaus vaivada).^[2]

Būdamas dar vaikas Jonas Karolis Vilniuje 1579 m. sveikino į Polocko karą išvykstantį Steponą Batorą, kuris jam išpranašavo: „Tikrai šis jaunuolis bus didelis karys!“^[3] 1583–1586 m. kartu su broliu Aleksandru studijavo Vilniaus akademijoje, iki 1589 m. filosofijos ir teisės studijas tęsė Ingolštato (Bavarija, Vokietija) universitete, o vėliau persikėlė į Paduvą (Italija). Būdamas Žemaičių seniūnu, 1602 m. Kretingoje pastatė pirmąją bažnyčią ir įkurdino vienuolius bernardinus, kuriems 1605–1617 m. pastatė vienuolyną ir mūrinę bažnyčią. 1609 m. šalia Kretingos dvaro pastatė Karolštato (taip vadinosi Kretinga XVII–XVIII a.) miestą, kuriam suteikė Magdeburgo teisę. Skuode 1614 m. pastatė mokyklą, o Kražiuose įsteigė jėzuitų kolegiją, kuri jo sumanymu turėjo tapti Žemaičių seniūnijos švietimo ir kultūros židiniu. Šalia kolegijos J. K. Chodkevičiaus fundacija 1621 m. pradėta statyti jėzuitų bažnyčia.

Baigęs mokslus, buvo paskirtas didžiojo kunigaikščio rūmų taurininku. Jis atsidėjo karinei literatūrai, mūšių planų bei schemų sudarinėjimui, praktiškam rūmų kariuomenės kariniam mokymui. 1595 m. numalšino kazokų maištą Ukrainoje, sėkmingai žygiavo į Moldaviją. Paskirtas lauko, vėliau – didžiuoju etmonu, 1601–1609 m. vadovavo LDK kariuomenei kovose su Švedija dėl Livonijos žemių.

Labiausiai jį išgarsino 1605 m. Kirchholmo (Salaspilio) mūšyje per maždaug 20 minučių pasiekta triuškinanti pergalė prieš Švedijos karaliaus Karolio IX vadovaujamą kariuomenę bei paskutinis mūšis ties Chotynu (prie Dniestro, Ukraina), kuriame jo vadovaujama jungtinė Abiejų Tautų Respublikos kariuomenė sėkmingai atrėmė gausesnės Turkijos ir Krymo totorių kariuomenės puolimą.^[4]

Nutraukus kovas su švedais, vadovavo Lenkijos-Lietuvos kariuomenės žygiams į Maskvą.

• Mykolas Jučas. Chodkevičius, Katkevičius, Katkus, Jonas Jeronimas. – Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1985. – T. 1. – P. 327
• Julius Kanarskas. Kretingos dvaro savininkai. – Kretinga (Klaipėda: Druka), 2009. – P. 12–14

Politinis postas
Prieš tai: Stanislovas Radvila II	Žemaičių seniūnas 1599–1616	Po to: vieta buvo laisva
Prieš tai: Kristupas Radvila Perkūnas	Lietuvos didysis etmonas 1605	Po to: Leonas Sapiega
Prieš tai: Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis	Vilniaus vaivada 1616–1621	Po to: Leonas Sapiega

Pareigybės

Ž • A • R LDK didieji etmonai Jonas Ivanas Chodkevičius· Konstantinas Ostrogiškis (1497–1500) · Simonas Alšėniškis (1500–1501) · Stanislovas Jonavičius Kęsgaila (1501–1502) · Stanislovas Kiška (1503–1507) · Konstantinas Ostrogiškis (1507–1530) · Jurgis Radvila I (1531–1541) · Mikalojus Radvila Juodasis (1553–1566) · Grigalius Chodkevičius (1566–1572) · Mikalojus Radvila Rudasis (1576–1584) · Kristupas Radvila Perkūnas (1589–1603) · Jonas Karolis Chodkevičius (1605–1621) · Leonas Sapiega (1625–1633) · Kristupas Radvila Jaunasis (1535–1640) · Jonušas Kiška (1646–1654) · Jonušas Radvila (1654–1655) · Povilas Jonas Sapiega (1656–1665) · Mykolas Kazimieras Pacas (1667–1682) · Mykolas Servacijus Višnioveckis (1703–1707) · Kazimieras Jonas Sapiega (1707–1708) · Jonas Sapiega (1708–1709) · Grigalius Antanas Oginskis (1709–1709) · Liudvikas Pociejus (1709–1730) · Mykolas Servacijus Višnioveckis (1735–1744) · Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė (1744–1762) · Mykolas Juozas Masalskis (1762–1768) · Mykolas Kazimieras Oginskis (1768–1793) · Simonas Kosakovskis (1793–1794) · Juozapas Zabiela Ž • A • R LDK lauko etmonai Jurgis Radvila· Andrius Nemirovičius· Grigalius Chodkevičius· Romanas Sanguška· Kristupas Radvila Perkūnas· Jonas Karolis Chodkevičius· Kristupas Radvila Jaunasis· Jonušas Kiška· Jonušas Radvila· Vincentas Gosievskis· Mykolas Kazimieras Pacas· Vladislovas Valavičius· Mykolas Kazimieras Radvila· Kazimieras Jonas Sapiega· Jonas Jackus Oginskis· Juozapas Boguslavas Sluška· Mykolas Servacijus Višnioveckis· Grigalius Antanas Oginskis· Mykolas Servacijus Višnioveckis· Liudvikas Pociejus· Stanislovas Ernestas Denhofas· Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė· Mykolas Masalskis· Aleksandras Mykolas Sapiega· Juozapas Sosnovskis· Liudvikas Tiškevičius· Simonas Kosakovskis· Juozapas Zabiela Ž • A • R Vilniaus vaivados Albertas Vaitiekus Manvydas 1413–1423 Jurgis Gedgaudas 1424–1432 Jonas Daugirdas 1433–1443 Jonas Goštautas 1443–1458 Jonas Manvydas 1458 Mykolas Kęsgaila 1458–? Alekna Sudimantaitis 1477–1491 Mikalojus Radvilaitis 1492–1509 Mikalojus Radvila II 1510–1521 Albertas Goštautas 1522–1539 Jonas Hlebavičius 1542–1549 Mikalojus Radvila Juodasis 1551–1565 Mikalojus Radvila Rudasis 1566–1584 Kristupas Radvila Perkūnas 1584–1603 Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis 1604–1616 Jonas Karolis Chodkevičius 1616–1621 Leonas Sapiega 1623–1633 Kristupas Radvila Jaunasis 1633–1640 Jonušas Skuminas Tiškevičius 1640–1642 Kristupas Chodkevičius 1642–1652 Jonušas Radvila 1653–1655 Povilas Jonas Sapiega 1656–1665 Mykolas Kazimieras Radvila 1666–1668 Jurgis Hlebavičius 1668–1669 Mykolas Kazimieras Pacas 1669–1682 Kazimieras Jonas Sapiega 1682–1703 Jonušas Antanas Višnioveckis 1704 Kazimieras Jonas Sapiega 1705–1720 Liudvikas Pociejus 1722–1730 Kazimieras Dominykas Oginskis 1730–1733 Mykolas Servacijus Višnioveckis 1735–1744 Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė 1744–1762 Karolis Stanislovas Radvila II 1762–1764 Mykolas Kazimieras Oginskis 1764–1768 Karolis Stanislovas Radvila II 1768–1790 Mykolas Jeronimas Radvila 1790–1795 Ž • A • R Žemaičių seniūnai Rumbaudas Valimantaitis (1409/1411-1412) • Mykolas Kęsgaila Valimantaitis (1412-1432) • Jurgis Galminas (1432-1434/1435) • Kontautas (1434/1435 1440(?)) • Mykolas Kęsgaila Valimantaitis (1440 1441) • Daumantas (1441) • Kontautas (1441-1444) • Mykolas Kęsgaila Valimantaitis (1443-1449) • Jonas Kęsgaila (1451-1485) • Stanislovas Jonavičius Kęsgaila (1485/1486-1526) • Stanislovas Stanislovaitis Kęsgaila (1527-1532) • Petras Kiška (1532-1535) • Jonas Radvila III (1535-1542) • Motiejus Vaitiekaitis Kločka (1542-1543) • Jurgis Bilevičius (1543-1544) • Stanislovas Mikalojaitis Kęsgaila (1544-1545) • Jeronimas Chodkevičius (1545-1561) vieta buvo laisva (1561-1563) • Jonas Chodkevičius (1563-1579) • Jonas Kiška (1579-1589) • Jurgis Chodkevičius (1590-1595) • Stanislovas Radvila II (1595 1599) • Jonas Karolis Chodkevičius (1599-1616) vieta buvo laisva (1616-1619) • Jeronimas Valavičius (1619-1636) vieta buvo laisva (1636-1643) • Jonas Alfonsas Liackis (1643-1646) • Jonušas Radvila (1646-1653) • Jurgis Hlebavičius (1653-1668) • Aleksandras Hilaris Palubinskis (1668-1669) • Viktorinas Konstantinas Mlečka (1670-1679) vieta buvo laisva (1679-1681) • Kazimieras Jonas Sapiega (1681-1682) vieta buvo laisva (1682-1684) • Petras Mykolas Pacas (1684-1696) vieta buvo laisva (1696-1698) • Grigalius Antanas Oginskis (1698-1709) • Kazimieras Garbauskis (1710-1729) vieta buvo laisva (1729-1742) • Juozapas Skuminas Tiškevičius (1742-1754) vieta buvo laisva (1754-1765) • Jonas Mikalojus Chodkevičius (1765-1781) vieta buvo laisva (1781-1783) • Antanas Anupras Gelgaudas (1783-1795)