Kserksas I

Kserksas I
Kserksas I
Achemenidų dinastija
Gimė	519 m. pr. m. e.
Mirė	465 m. pr. m. e.
Tėvas	Darijus I Didysis
Egipto faraonas
Valdė	486 m. pr. m. e. – 465 m. pr. m. e.
Pirmtakas	Psametichas IV
Įpėdinis	Artakserksas I
Persijos karalius
Valdė	486 m. pr. m. e. – 465 m. pr. m. e.
Pirmtakas	Darijus I
Įpėdinis	Artakserksas I
Vikiteka	Kserksas I

Kserksas I (pers. خشیارشا, gr. Ξέρξης, lot. Xerses, 519 m. pr. m. e. – 465 m. pr. m. e.) – Persijos karalius.

Kilęs iš Achemenidų dinastijos, tėvas Darijus I Didysis, sūnus Artakserksas I Ilgarankis. 486–484 m. pr. m. e. numalšino egiptiečių sukilimą, devinto dešimtmečio antroje pusėje, numalšinęs babiloniečių sukilimą, Babilonijos karalystę pavertė Persijos satrapija (provincija). Tęsė graikų–persų karus (vyko 500–449 m. pr. m. e.). 480–479 m. pr. m. e. surengė žygį į Graikiją; persų kariuomenė nuniokojo Doridę, Fokidę, dalį Bojotijos, Atiką, sugriovė Atėnus, bet pralaimėjo jūrų mūšius 480 m. pr. m. e. prie Salaminos salos ir 479 m. pr. m. e. prie Mikalės kyšulio, 479 m. pr. m. e. sausumos kariuomenių mūšį prie Platajų. Kserksas, siekdamas sustabdyti Persijos imperijos silpnėjimą ir irimą, įvykdė kai kurias reformas, taip pat ir religinę; bandė uždrausti vietos dievų garbinimą ir įvesti vieno visų persų dievo kultą. Nužudytas per rūmų perversmą.^[1]