Kretingos dvaras
55°54′00″ š. pl. 21°14′55″ r. ilg. / 55.90000°š. pl. 21.24861°r. ilg.
| Kretingos dvaras | |
|---|---|
 | |
| Vieta | Kretinga |
| Įkurtas | XV–XVI a. pradžia |
| Rūmų stilius | Neoklasicizmas |
| Bajorų giminės | Dmitrijus Zubovas, Juozapas Tiškevičius II, |
| Savininkas | Kretingos muziejus |
Kretingos dvaras – dvaras, esantis Kretingos miesto šiaurinėje dalyje. Ilgą laiką jį valdė grafai Tiškevičiai. Dabar čia yra Kretingos muziejus, Žiemos sodas (buvusi oranžerija), didelis parkas. Išlikusi dvaro alaus darykla (pastatyta 1838 m.).
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dvaro parko pradžia siejama su XVIII a. pabaigoje pasodintu vaismedžių sodu, kurį skaidė stačiais kampais susikertančios liepų alėjos. Į rytus nuo rūmų vedė kaštonų alėja. XIX a. 1-ojoje pusėje grafai Zubovai čia įkūrė angliško stiliaus parką, kuris 1839 m. buvo priskiriamas prie geriausių angliško landšaftinio stiliaus parkų Telšių apskrityje.
Apie 1862 m. iš grafo Dmitrijaus Zubovo Kretingos dvarą išsinuomojo Juozapas Tiškevičius, kurį 1875 m. nusipirko ir į Kretingą perkėlė šeimos rezidenciją. Tarp dvaro ir miesto centro su bažnyčia 1884 m. jis pastatė tiltą per Dopultį. Juozapas Tiškevičius iš pagrindų pertvarkė Zubovų statytus Kretingos dvaro rūmus. Juose įrengta puošni baltoji pokylių salė, raudonoji muzikos ir žalioji salės, darbo kabinetas, valgomieji salonai, Tiškevičių giminės atstovų portretų galerija, rūmų koplyčia, kurioje galima buvo pasigėrėti įspūdingu paveikslu „Keturi evangelistai“ (dailininkas Valentinas de Bulone), nežinomo italų menininko nutapyta „Madona“, ant lentų Italijoje tapytomis Kryžiaus kelio stotimis, nežinomo autoriaus darbo paveikslu „Kristus prie stulpo“. Prie rūmų pristatyta stiklinė oranžerija – Žiemos sodas, kuriame augo egzotiškų kraštų augalai, uolomis krito krioklys, vingiavo upeliukai, kuriuose nardė dekoratyvinės žuvelės.
Atnaujintas vaismedžių sodas ir parkas, kuriame augo iš įvairių pasaulio šalių atvežti medžiai ir krūmai. Mažalapių liepų alėjos 2 m aukštyje buvo karpomos ir sudarydavo ištisinį arkos formos tunelį. Alėjų susikirtimo vietose įrengtos apvalios, gerai apšviestos aikštelės, kuriose stovėjo altanos ir skulptūros. Parke buvo įrengti ornamentinio stiliaus rožynai ir gėlynai su fontanais ir skulptūromis. Dar vienas fontanas tryško iš skulptūros priešais rūmus. Rytų pusėje sodą juosė kaštonų alėja, o nuo gatvės skyrė akmenų ir plytų mūro siena. Sode buvo auginami fazanai ir vynuoginės sraigės. Parke buvo iškasti trys kaskadiniai tvenkiniai. Sode buvo leidžiama lankytis Kretingos miestelėnams ir apylinkių valstiečiams.
1891 m. mirus Juozapui Tiškevičiui Kretingos dvarą paveldėjo jo sūnus Aleksandras Tiškevičius, kuris su šeima jame apsigyveno baigęs karinę tarnybą. Jis puoselėjo tėvo suformuotą dvaro sodybą; teko rekonstruoti per gaisrą nukentėjusią vakarinę dvaro dalį. Buvo pertvarkytas žiemos sodas, kuris išlaikė savo grožį ir nenustojo traukęs kretingiškių ir miesto svečių dėmesio.
Kretingos dvare Pirmojo pasaulinio karo metais šeimininkavo kaizerio kareiviai. Jie nuniokojo parką, sukėlė gaisrą, kurio metu sudegė rūmų vakarinis korpusas, nukentėjo koplyčia ir žiemos sodas. Grįžęs į Kretingą, grafas rūmus remontavo – pašalino vakarinio korpuso griuvėsius, apgriuvusią rytinio korpuso verandą ir balkoną, susiaurino laiptus. Didesniems sodybos statybos ir tvarkymo darbams labai trūko lėšų, nes dvaro pajamos po žemės reformos labai sumažėjo.
Visi Aleksandro sūnūs buvo apsigyvenę Lenkijoje, todėl jo sūnus Kazimieras Justinas Tiškevičius liko vienintelis teisėtas dvaro savininkas ir paveldėtojas. Įsigijęs agronomo išsilavinimą padėjo tėvui tvarkyti dvaro žemes, atstatė karo metu sunaikintus pastatus, atkūrė žiemos ir vasaros sodus. Rekonstrukcijos darbams reikėjo daug lėšų, todėl ėmėsi verslo. Dvare atidarė saldainių, medaus ir sirupo dirbtuvę „Šatrija“, kurios produkcija prekiavo miesto centre to paties pavadinimo krautuvėje. Dalį dvaro pastatų išnuomojo kitiems verslininkams.
1940 m. liepos mėn. okupacinė Rusijos pasienio kariuomenė iškeldino grafų Tiškevičių šeimą iš dvaro. Pastate apgyvendinti kareiviai, dvaro žiemos sodas buvo sunaikintas, jo vietoje įkurta valgykla, meno vertybės taip pat nesaugotos. 1941 m. praėjus Antrojo pasaulinio karo frontui Aleksandras Tiškevičius grįžo į Kretingą, po kurio laiko jam pavyko atgauti savo dvarą.
Po Antrojo pasaulinio karo parkas ilgai neprižiūrėtas. 1958 m. jis paskelbtas valstybės saugojamu paminklu, bet vis tiek buvo niokojamas (išnyko gėlynai, iškirsti medžiai). Nuo 1992 m. parką tvarko Kretingos muziejus, čia auga 23 savaiminių augalų rūšys, 67 introdukuotų medžių ir krūmų rūšys, apie 900 m² gėlynų. Šiuo metu dvaro parkas yra daugiaplanis. Jį sudaro želdynai, pastatai, tvenkiniai, astronominis kalendorius.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Dvaro planas Archyvuota kopija 2014-12-18 iš Wayback Machine projekto.
| |||||||||||