Kardaragis oriksas
| Oryx dammah | ||
|---|---|---|
 Kardaragis oriksas (Oryx dammah) | ||
| Apsaugos būklė | ||
| Mokslinė klasifikacija | ||
| Mokslinis pavadinimas | ||
| Oryx dammah Cretzschmar, 1826 | ||
| ||
Kardaragis oriksas (lot. Oryx dammah, angl. Scimitar Oryx, vok. Säbelantilope) – arklinių antilopių (Hippotraginae) pošeimio dykaraginis žinduolis.
Paplitimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gamtoje išnykęs. Rūšis buvo išplitusi Sacharos dykumoje nuo Mauritanijos iki Egipto. Individų skaičius jau buvo pradėjęs mažėti dėl klimato kaitos, bet galiausiai išnyko dėl per didelės medžioklės 1990 m. Buvo saugomi daugelyje zoologijos sodų ir gamtos parkų. Laikomi privačiose kolekcijose Arabijos pusiasalyje ir medžioklės rančose JAV ir Pietų Afrikoje.[1]
Išvaizda
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pečių aukštis 120 cm. Svoris iki 200 kg. Uodegos ilgis 45–60 cm, jos galas su plaukų kuokštu. Patinai didesni už pateles. Abiejų lyčių individai raguoti, tačiau patelių ragai smulkesni.[2] Ragai lenkti, 1-1,25 m ilgio.[3] Kailis baltas, be tamsių dryžių, išskyrus šiek tiek tamsesnes dėmes ant kaklo ir galvos.
Elgsena
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kardaragis oriksas buvo labai socialus gyvūnas, gyvendavo bandomis po 2–40 individų, kurias paprastai vedė vienas dominuojantysis. Rinkdavosi į kelių tūkstančių gyvūnų bandas migracijai. Drėgnojo sezono metu migruodavo į šiaurės Sacharą.[4] Dieninis gyvūnas, vėsiais ir ankstyvais rytais bei vakarais ilsėdavosi po medžiais ir krūmais arba kanopomis išsikasdavo įdubas dirvoje. Patinai dažnai kovodavo, bet trumpai ir ne žiauriai. Plėšrūnai, liūtai, leopardai, hienos, gepardai, paprastieji šakalai, grifai ir hieniniai šunys, dažniausiai žudydavo silpnus ir jaunus oriksus.[5][6]
Nėštumas trunka 8-8,5 mėnesius, patelė atsiveda 1 jauniklį.[2]
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Kardaragių oriksų banda Marwell Wildlife parke, Hampšyre, Anglijoje
-
Jauniklis
-
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Punane raamat. 365 ohustatud liiki. Tänapäev, 2012. lk 274
- ↑ 2,0 2,1 http://animaldiversity.org/site/accounts/information/Oryx_dammah.html
- ↑ C. A. Spinage: The Natural History of Antelopes. Croom Helm, London 1986, ISBN 0-7099-4441-1
- ↑ Johnson, H. „Oryx dammah“. University of Michigan Museum of Zoology. Animal Diversity Web.
- ↑ Gilbert, T.; Woodfine, T. (2004). The Biology, Husbandry and Conservation of Scimitar-horned Oryx (Oryx dammah) (PDF) (2nd leid.). United Kingdom: Marwell Preservation Trust. ISBN 978-0-9521397-2-0. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2016-08-04.
- ↑ Huffman, B. „Oryx dammah (Scimitar-horned oryx)“. Ultimate Ungulate.