Karas per trečiąsias šalis

Kubos ir Sovietų Sąjungos patarėjai karo klausimais drauge planuoja karines operacijas pilietinio karo Angoloje metu (1975–2002). Šis karas – ginkluoto konflikto trečiojoje šalyje tarp JAV ir SSRS pavyzdys.

Karas per trečiąsias šalis (angl. proxy war) – ginkluotas konfliktas tarp dviejų valstybių ar nevalstybinių politinių darinių, kuriuos remia kitos šalys, tiesiogiai nedalyvaujančios karo veiksmuose.^[1] Tam, jog konfliktas būtų laikomas karu per trečiąsias šalis, būtini tiesioginiai ir ilgalaikiai konflikte kovojančių ir jas atitinkamai palaikančių valstybių santykiai.^[2] Paprastai konfliktą remiančios, bet jame nedalyvaujančios šalys paramą išreiškia tiekdamos finansinius išteklius, karinius mokymus, amuniciją ir kitokią materialiąją pagalbą, siekdamos kovojančiai šaliai padėti įveikti priešą.^[2]

Pavyzdžiai

Ispanijos pilietinis karas (1936–1939)^{[reikalingas šaltinis]}
Graikijos pilietinis karas (1946–1949)
Korėjos karas (1950–1953)
Vietnamo karas (1955–1975)
Karibų krizė (1962)
Afganistano karas (1979–1989)
Sirijos pilietinis karas (2011–dabar)^{[reikalingas šaltinis]}

Rusijos–Ukrainos karas

Kai kurie analitikai Rusijos–Ukrainos karą (nuo 2014 m.) laiko konfliktu tarp Vakarų ir Rusijos, ypač dėl reikšmingos NATO šalių karinės paramos.^[3]^[4] Tačiau kiti analitikai laikosi nuomonės, kad tokiais teiginiais siekiama sumenkinti faktą, jog Rusija neteisėtai ir be pagrįstos priežasties užpuolė Ukrainą; jų teigimu, Rusija taip siekia pateisinti savo invaziją bei paaiškinti savo karines nesėkmes.^[4]^[5]^[6] Anot Lawrence Freedman, bandymas apibūdinti šį konfliktą kaip karą per trečiąsias šalis neigia Ukrainos suverinitetą ir politinę laisvę spręsti savo ateitį; anot autoriaus, taip ignoruojama fundamentali priežastis, dėl kurios ukrainiečiai nusprendė priešintis ginklu.^[7]

Šaltiniai

↑ Osmańczyk, Jan Edmund (2002). „Encyclopedia of the United Nations and International Agreements“. Abingdon: Routledge Books. p. 1869. ISBN 978-0415939201.
↑ ^2,0 ^2,1 Hughes, Geraint (2014). „My Enemy's Enemy: Proxy Warfare in International Politics“. Brighton: Sussex Academic Press. pp. 5, 12–13. ISBN 978-1845196271.
↑ „It’s time to stop pretending what’s happening in Ukraine is anything other than a US proxy war“. The Independent. 2022-12-22.
↑ ^4,0 ^4,1 „Is the U.S. in a proxy war with Russia?“. The Washington Post. 2023-04-18.
↑ „Expert Comment: This is no proxy war - Russia really invaded Ukraine“. University of Oxford. 2023-02-21.
↑ Hughes, Geraint (2022-10-12). „Is the war in Ukraine a proxy conflict?“. King’s College London. Nuoroda tikrinta 2024-05-21.
↑ Freedman, Lawrence (2023-01-23). „Ukraine is not a proxy war: It is Kyiv – not the West – which has set Ukraine’s war aims“. New Statesman. Nuoroda tikrinta 2024-05-21. „The most serious objection to this critique is that it denies Ukraine agency, which is the basic problem with all talk of a "proxy war". It suggests that the Ukrainians are only fighting because Nato put them up to it rather than because of the more obvious reason that they have been subjected to a vicious invasion, with those in occupied territories treated brutally.“

[1] Osmańczyk, Jan Edmund (2002). „Encyclopedia of the United Nations and International Agreements“. Abingdon: Routledge Books. p. 1869. ISBN 978-0415939201.

[:0-2] 2,0 ^2,1 Hughes, Geraint (2014). „My Enemy's Enemy: Proxy Warfare in International Politics“. Brighton: Sussex Academic Press. pp. 5, 12–13. ISBN 978-1845196271.

[3] „It’s time to stop pretending what’s happening in Ukraine is anything other than a US proxy war“. The Independent. 2022-12-22.

[wp-ukr-ru-proxy-4] 4,0 ^4,1 „Is the U.S. in a proxy war with Russia?“. The Washington Post. 2023-04-18.

[5] „Expert Comment: This is no proxy war - Russia really invaded Ukraine“. University of Oxford. 2023-02-21.

[6] Hughes, Geraint (2022-10-12). „Is the war in Ukraine a proxy conflict?“. King’s College London. Nuoroda tikrinta 2024-05-21.

[7] Freedman, Lawrence (2023-01-23). „Ukraine is not a proxy war: It is Kyiv – not the West – which has set Ukraine’s war aims“. New Statesman. Nuoroda tikrinta 2024-05-21. „The most serious objection to this critique is that it denies Ukraine agency, which is the basic problem with all talk of a "proxy war". It suggests that the Ukrainians are only fighting because Nato put them up to it rather than because of the more obvious reason that they have been subjected to a vicious invasion, with those in occupied territories treated brutally.“

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]