Kankorėžinė liauka

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kankorėžinė liauka (lot. corpus pineale) – liauka, esanti galvos smegenyse, trečiajame smegenų skilvelyje (tarp tarpinių smegenų, didžiųjų pusrutulių ir smegenėlių). Tai nedidelis, ovalios formos, neporinis organas, 0,2 g masės. Geriausiai išsivysčiusi yra vaiko kankorėžinė liauka. Ją gaubia plonas jungiamojo audinio apvalkalas, iš kurio į liauką eina ataugos, dalijančios parenchimą į atskiras skiltis arba folikulus. Pastarieji susideda iš glijinio audinio, kuriame yra daug kraujagyslių. Parenchimos ląstelių citoplazma yra grūdėta.

Septintaisiais gyvenimo metais organas pradeda nykti, išauga jungiamasis audinys, daugelis parenchiminių ląstelių žūva, vietoj jų atsiranda kalkinių kūnelių – smegenų smėlio, acervalus cerebri. Kankorėžinė liauka atrofuojasi dar prieš lytinį brendimą. Ji gamina melatoniną, kurio gamyba priklauso nuo šviesos kiekio. Varliagyvių kankorėžinė liauka yra arti kūno paviršiaus, todėl kaip „trečioji akis“ pati reaguoja į šviesą. Žinduolių kankorėžinės liaukos šviesa negali pasiekti, todėl ji gauna informaciją per regos nervą.

Melatoninas reguliuoja paros ciklus, vadinamus cirkadiniu ritmu (lot. circa – „apie“, dies – „diena“). Naktį, kai tamsu, melatonino koncentracija padidėja, ir žmonės apsnūsta, o atėjus dienai ir melatonino koncentracijai sumažėjus, atsibundama. Daugeliui gyvūnų būdingas ir metinis ciklas (gyvūnai dauginasi ar migruoja tik tam tikru metų laiku). Tai siejama su melatonino koncentracijos pamažėjimu vasarą ir padidėjimu žiemą dėl dienos ilgio pokyčių.