Naujamiestis (Kaunas)
| Naujamiestis | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  Naujamiestis |
||||||||||||||||
| 54°53′49″š. pl. 23°54′40″r. ilg. / 54.897°š. pl. 23.911°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė |  Kauno miesto savivaldybė
| |||||||||||||||
| Seniūnija | Centro seniūnija | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Kauno naujamiestis – centrinė Kauno miesto dalis, esanti į rytus nuo Senamiesčio, beveik pačiame miesto centre.[1] Pagrindinė gatvė – Laisvės alėja (1,5 km, prasidedanti ties Vytauto prospektu ir pasibaigianti Senamiesčio pradžioje), yra Vienybės, J. Mačiūno, Savivaldybės aikštės.
Naujamiestyje stovi Kauno miesto savivaldybės pastatas (pastatytas 1939 m., architektai A. Funkas, A. Lukošaitis, B. Elsbergas), Vytauto paminklas, Kauno soboras, Kauno Šv. Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčia, Kauno evangelikų reformatų bažnyčia, Laisvės paminklas (atstatytas 1989 m., skulptorius Juozas Zikaras), Kauno karo muziejus, kariljonas (už bokšto yra S. Nėries memorialas, skulptorius B. Bučas), Kauno paveikslų galerija (architektai S. Juškys, K. Kisielius, E. Miliūnas), „Pieno centro“ rūmai (pastatyti 1931 m., architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis), centrinio pašto rūmai (pastatyti 1932 m., architektas F. Vizbaras), Kauno zoologijos muziejus (architektai A. Keturta, K. Zykus), kino teatras „Romuva“ {1940 m., architektas Nikolajus Mačiulskis). Šalia Muzikinio teatro įrengtas miesto sodas, kurį nuo senamiesčio riboja išlikęs Kauno miesto gynybinės sienos fragmentas su Malūnininko bokštu.
Rytinėje naujamiesčio dalyje šalia Darbo rūmų Ramybės parkas, Vytauto parkas, pietinėje – Nemuno sala, joje Žalgirio arena. Daug muziejų, teatrų, viešbučių, bankų, prestižinių parduotuvių. Pietryčiuose Naujamiestis baigiasi ties Kauno geležinkelio stotimi.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šis Kauno regionas ėmė vystytis XIX a. viduryje, miestui tapus Kauno gubernijos centru ir 1847 m. suformavus carinio laikų tipo stačiakampę struktūrą (dabartinė Laisvės alėja ir jai lygiagrečios Kęstučio ir K. Donelaičio gatvės). Visame būsimojo Naujamiesčio plote driekėsi miškai ir smėlynai, Kauno soboro vietoje telkšojo pelkė, buvo medžiojamos antys.[2] Vakariniame būsimojo Naujamiesčio pakraštyje buvo Skavų priemiestis. Alėja atsirado 1871 m. miesto statymo plane.
XX a. tarpukariu vadintas Naujuoju miestu. Maždaug iki amžiaus vidurio pietrytinė dalis buvo vadinama Karmelitais pagal ten stovinčią Karmelitų bažnyčią.
1923 m. buvo 16898 gyventojai.
1982 m. Laisvės alėja rekonstruota ir paversta pėsčiųjų bulvaru (viena pirmųjų pėsčiųjų zonų visoje TSRS). 1983 m. atidaryta universalinė parduotuvė „Merkurijus“ (architektas A. Sprindys; nugriauta 2009 m.).
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1983 m. | Lenino rajonas |
| 2000– | Centro seniūnija |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Žemėlapis koordinatėmis 54.90 ir 23.91“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-12.
- ↑ Jolita Kančienė. Knyga „Kauno savasties ženklai“. Sudaryta Rimantė Tamoliūnienė. – Kaunas, 2009. // psl. 58
- Naujamiestis. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 276 psl.
