Nothing Special   »   [go: up one dir, main page]

Pereiti prie turinio

Kompiuterio pelė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kompiuterinė pelė, kurią dažniausiai sudaro dešinysis, kairysis klavišai ir ratukas.

Pelė – darbo su kompiuteriu įtaisas,[1] valdantis žymeklio judėjimą ir veiksmus kompiuterio ekrane, naudojamas grafinėje sąsajoje.[2]

Pirmoji pelė

Pirmąją pasaulyje kompiuterinę pelę 1968 m. pristatė JAV išradėjas Douglas Engelbart, prieš tai šešerius metus vadovavęs projektui, kurio tikslas buvo ištirti, kaip žmonės galėtų geriau valdyti kompiuterį. Iki to laiko dauguma kompiuterių veikė vien tekstiniu ritmu, naudojant klaviatūrą.[3]

Kaip taisyklingai naudotis pele

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dešiniarankiams skirtose pelėse dešinės rankos smilius turi būti padėtas ant kairiojo pelės klavišo, o didysis pirštas – ant dešiniojo. Mechaninėms pelėms ar senesnio tipo optinėms pelėms daug padėdavo specialus kilimėlis (optinėms pelėms jį rekomenduodavo vienaspalvį). Geros kokybės šiuolaikinės pelė, turinti lazerinį padėties nustatymą, gerai veikia ant bet kokio paviršiaus, net ir ant stiklo. Tokią pelę nesunku atpažinti pagal jutiklį, kuris neturi mechaninės pelės rutuliuko bet, skirtingai nuo seno tipo optinių pelių, paprastai nešviečia ir raudona šviesa (lazeris dažniausiai dirba infraraudonosios šviesos spektro srityje). Pelės jautrumas gali būti įvairus, geros kokybės pelėse jį galima net ir dirbant keisti papildomu mygtuku. Papildomų svarelių pagalba galima reguliuoti ir kai kurių pelių svorį.

Pelė ant stalo gali būti naudojama tiek dešinėje, tiek kairėje pusėje. Kairiarankiams patariama įsigyti specialias, tam pritaikytas pelės.

Kairysis ir dešinysis klavišai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pelė gali turėti vieną, du, tris ar daugiau klavišų. Pagrindinis klavišas yra kairysis. Juo atliekama dauguma veiksmų. Dešinysis klavišas, kartais vadinamas tiesiog kitu, dažniausia yra skirtas pagalbinių komandų, vietinių (kontekstinių) meniu iškvietimui, kurių turinys priklauso nuo objekto, kurį tuo metu rodo pelės žymeklis.

Pelės žymeklis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pelės žymeklis rodo, kurioje ekrano vietoje yra pelė. Šio žymeklio pavidalas neretai keičiasi pagal toje ekrano vietoje galimus pele atlikti veiksmus (pakeisti lango matmenis, sekti nuorodą, pradėti rinkti tekstą toje vietoje ir panašiai).

Kada spragtelėti vieną, o kada – du kartus?

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vieną kartą nuspaudus ir atleidus kairįjį pelės mygtuką kompiuteris užfiksuoja pelės atleidimo tašką. Dvigubu spragtelėjimu vadinamas labai greitas kairiojo pelės klavišo paspaudimas du kartus iš eilės. Jei laiko tarpas tarp paspaudimų yra ilgesnis – kompiuteris tai supranta kaip du atskirus pelės spragtelėjimus[4].

Įvairiose grafinėse aplinkose naudojamas „vilkimas pele“ (angl. drag and drop). Pelės žymekliu nurodžius pasirinktą objektą, spaudžiamas vienas pelės klavišų ir, jo neatleidžiant, objektas nešamas pelės judėjimo kryptimi. Nutempus pasirinktą objektą į naują vietą, ši vieta fiksuojama atleidžiant pelės klavišą. Vilkti (angl. drag and drop) – kelti pasirinktą objektą į kitą ekrano vietą, laikant paspaustą pelės klavišą ir stumiant pelę reikiama kryptimi.

Kai kurios programos specifiškai atpažįsta spragtelėjimo – pauzės – spragtelėjimo – pauzės veiksmą. Šiuo atveju abi pauzės turi minimalią ir maksimalią reikšmę, kurioms esant veiksmas dar atpažįstamas kaip toks. Java programų vartotojo sąsajoje šis veiksmas kai kada inicijuoja komponentų pervardinimą. Kai kurios programos atpažįsta ir „trigubą spragtelėjimą“ (tris kartus spragtelėti greitai). Veiksmų pobūdį gali keisti kartu kita ranka paspaudžiami vienas ar keli pagrindinės klaviatūros klavišai (paprastai CTRL, ALT ir SHIFT).

Pelės gali būti optinės, lazerinės, ratukinės bei naudojančios BlueTrack™, Multi-touch technologijas (pvz., Magic Mouse). Jos būna ir belaidės (bevielės). Labiausiai paplitusios lazerinės.

  1. Valentina Dagienė „Tavo bičiulis kompiuteris“. 1 dalis. Vilnius, 2006.
  2. pelėV. Dagienė, G. Grigas, T. Jevsikova. Enciklopedinis kompiuterijos žodynas. 4-as leidimas. Vilnius: VU MII, 2014 // EKŽ, 2021, nuolat atnaujinamas. ISBN 978-9986-680-52-9.
  3. http://www.technologijos.lt/n/mokslas/zmogus_ir_medicina/straipsnis?name=straipsnis-5860
  4. Citavimo klaida: Netinkama <ref> žymė; nebuvo pateiktas tekstas nuorodoms su pavadinimu Antra