Fuglojus

62°20′ š. pl. 6°18′ v. ilg. / 62.333°š. pl. 6.300°r. ilg. / 62.333; 6.300

Fuglojus (dan. Fuglø) – ryčiausia Farerų sala. Salos pavadinimas reiškia Paukščių sala, pavadinimas kilo nuo paukščių, kurie suka lizdus salos skardžiuose.^[1] Salos plotas – 11,02^[2] km², aukštis iki 620 m. Fuglojuje 2007 m. gyveno 44 žmonės.

Sala apgyvendinta vikingų laikais. Viena svarbiausių fareriečių istorijų yra apie floksmenus, maištininkų grupę iš Fuglojaus. Vieni svarbiausių separatistų, kovojųsių su danų valdžia, buvo Høgni Nev, Rógvi Skel, Hálvdan Ulvsson iš Hatarviko ir Sjúrður við Kellingará iš Čirčios. Šie žmonės ilgai kontroliavo ir niokojo šiaurinę Farerų salų dalį. Tai vienas svarbiausių fareriečių separatistų mitų.

Høgni Nev ir Hálvdan Ulvsson, turėję kriminalinių ketinimų, privertė protingesnį Sjúrður við Kellingará pasukti sukilimą kariniu keliu. Visi keturi sukilėliai buvo sugauti ir nubausti mirties bausme. Sjúrður við Kellingará gavo amnestiją, bet pagal legendą graužiamas sąžinės paprašė mirties bausmės kaip kitiems floksmenams.

Kadangi Fuglojaus uostas neturi bangolaužių, ekonomikos augimas sustojo XX a. pradžioje. Salos pajamų šaltinis yra žemės ūkis ir žvejyba, tokių paukščių kaip mormonai, gaudymas.

Farerų parlamentas bandė pagerinti sąlygas saloje: elektra buvo įvesta XX a. septintame dešimtmetyje, po dvidešimt metų buvo nutiestas kelias iš Čirčios į Hatarviką.

XX a. pradžioje kai saloje buvo daugiausiai gyventojų Fuglojuje gyveno 250–300 žmonių. Dabar visus metus Hatarvike gyvena 5 žmonės, o Čirčijoje 20.