Farman MF.11

Farman MF.11
Tipas	Bombonešis Žvalgybinis lėktuvas
Gamintojas	Avions Farman Fabbrica Aeroplani Ing. O. Pomilio Airco
Kūrėjas	Maurice Farman
Gamybos metai	19114-1915 m.
Pirmas skrydis	1913 m.
Pagrindiniai naudotojai	Belgijos KOP Didžiosios Britanijos KOP Graikijos KOP Ispanijos KOP Italijos KOP Japonijos KOP Hedžazo KOP Norvegijos KOP Portugalijos KOP Prancūzijos KOP Ruminijos KOP Rusijos KOP Saudo Arabijos KOP Šveicarijos KOP Ukrainos KOP
Prototipas	Farman MF.7

Farman MF.11 (Maurice Farman MF.11) – prieš Pirmąjį pasaulinį karą Prancūzijos aviacijos įmonėje „Avions Farman“ sukurtas vienmotoris biplanas. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje jis buvo naudojamas kaip žvalgybinis ir lengvasis bombonešis, vėliau buvo – kaip mokymų ir lavinimosi lėktuvas.

XX a. ketvirtajame dešimtmetyje sukurto britų komiksų serijos ir kino filmo „Biggles mokosi skristi“ herojus Biglsas (angl. Biggles) skraidė lėktuvu „Maurice Farman Shorthorn“.

MF.11 buvo biplanas su nevieno nevienodo tarpatramio sparnais (pusantrasparnis), sukurtas ankstesnio modelio Farman MF.7 pagrindu. Konstrukcijos autorius – Henrio Farmano brolis – Morisas, jo inicialai matomi ir lėktuvo indekse.^[1] Nuo prototipo MF.11 skyrėsi tuo, kad jame nebuvo priekinių eleronų, dvinaris horizontalus uodegos paviršius buvo pakeistas vienu paviršiumi su pora virš jo sumontuotų krypties vairų. Gondola su įgula ir varikliu, sukusiu stuminatį propelerį buvo montuojama tarp dviejų sparnų. Į MF.11 buvo montuojami 75, 100 arba 130 AG galios „Renault“ varikliai, arba „De Dion“ įmonėje gamintos 100 ir 130 AG galios jų licencinės kopijos.^[2] Lėktuvas su 130 AG galios varikliu galėjo pakelti 100 kg bombų.^[3]

Orlaivis buvo ginkluotas žvalgo kulkosvaidžiu, kurio padėtis, lyginant su ankstesniu modeliu, buvo perkelta iš gondolos galinės dalies į priekį, taip užtikrinant platų apšaudymo lauką. Pakilęs iš savo sėdynės kulkosvaidį galėjo valdyti ir pilotas.^[1]

Britų karinėse pajėgose MF.11 buvo vadinamas „Shorthorn“ (liet. „trumparagis“), nes, lyginant su panašiu modeliu MF.7, vadintu „Longhorn“, jis neturėjo priekyje montuojamų eleronų ir prailgintų slidžių.

Italijos bendrovės „Fiat“ dukterinė įmonė „Società Italiana Aviazione“ nuo 1915 m. pradžios gamino MF.11. Šie lėktuvai gavo indeksą SIA 5, jie buvo ginkluoti stacionariu priekiniu kulkosvaidžiu ir varomi 74,5 kW (100 AG) galios Fiat A.10 varikliais.^[4]

MF.11 pirmą debiutavo karo veiksmuose 1914 m. rugsėjo 6 d., kai iš Japonijos imperatoriškųjų karinių pajėgų lėktuvnešio (hidroplannešio) „Wakamiya“ paleistas Farman MF.11 bombomis nesėkmingai atakavo Vokietijos karinio jūrų laivyno laivą „SMS Kaiserin Elisabeth“.^[5]

Ankstyvosiose karo stadijose Vakarų fronte MF.11 eksploatavo tiek britų, tiek prancūzų karinės oro pajėgos. Šie orlaiviai dalyvavo pirmajame bombardavimo antskrydyje – 1914 m. gruodžio 21 d. Karališkosios jūrų oro tarnybos MF.11 išpuolyje prieš Vokietijos artilerijos pozicijas aplink Belgijos miestą Ostendę. kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad MF.11 eksploatacijos Vakarų fronte pradžia – 1915 m. gegužės mėn.^[2]

Viso Vakarų fronte Prancūzijos kariuomenė lėktuvais MF.11 buvo apginklavusii 37 eskadriles, Italijos pajėgos – 24 eskadrilės.

Vakarų fronte MF.11 nustota naudoti 1915 m. pabaigoje,^[1] tai siejama su tuo metu labai efektyvaus vokiško naikintuvo Fokker Eindecker pasirodymu.^[6] Atitrauktus iš fronto misijų orlaivius prancūzai ir toliau naudojo mažiau intensyvių karo veiksmų srityse Makedonijoje ir Artimuosiuose Rytuose.^[7] Britai šiuos orlaivius naudojo Dardaneluose ir Afrikoje. Australijos oro korpusas (angl. Australian Flying Corps) Didžiosios Britanijos Indijos armijos perduotais MF.11 1915–1916 m. kariavo Mesopotamijos kampanijos metu.

 Australija

• Australijos oro korpusas
  • 5-oji (mokymų) eskadrilė, dislokuota Jungtinėje Karalystėje
  • Mesopotamijos pusinė eskadrilė
  • Centrinė AFC skraidymo mokykla, dislokuota Viktorijos valstijos Point Cook mieste

 Belgija

• Belgijos karinės oro pajėgos

 Ispanija

• 

  Ispanijos karinės oro pajėgos

 Italija

• Corpo Aeronautico Militare – Italijos karalystės karinės oro pajėgos

 Graikija

• Graikijos karinės oro pajėgos

Hedžazo karalystė

• Hedžazo karalystės karinės oro pajėgos – du „Farman MF.11“, gauti iš Italijos 1921 m.

 Japonija

• Japonijos imperatoriškosios armijos karinės oro pajėgos

 Norvegija

• Norvegijos karališkosios karinės oro pajėgos

 Prancūzija

• Prancūzijos karinės oro pajėgos

 Portugalija

• Portugalijos karinės oro pajėgos

 Rumunija

• Rumunijos karalystės karinės oro pajėgos

 Rusija

• Rusijos imperatoriškosios karinės oro pajėgos

 Saudo Arabija

• Karališkosios Saudo Arabijos karinės oro pajėgos

 Serbija

• Serbijos karinės oro pajėgos

 Jungtinė Karalystė

• Karališkasis oro korpusas
  • 2-oji eskadrilė
  • 3-oji eskadrilė
  • 4-oji eskadrilė
  • 9-oji eskadrilė
  • 14-oji eskadrilė
  • 16-oji eskadrilė
  • 19-oji eskadrilė
  • 23-oji eskadrilė
  • 24-oji eskadrilė
  • 25-oji eskadrilė
  • 29-oji eskadrilė
  • 30-oji eskadrilė
  • 65-oji eskadrilė
• Karališkojo jūrų laivyno oro pajėgos

 Šveicarija

• Šveicarijos karinės oro pajėgos

 Ukraina

• Ukrainos karinės oro pajėgos – vienas orlaivis.

• Kanados aviacijos muziejuje eksponuojamas 1916 m. įmonėje "Airco" pagamintas MF.11, kuris buvo skirtas britų Karališkajam skraidymo korpusui Australijoje.
• Belgijos Karališkajame armijos ir karo istorijos muziejuje Briuselyje eksponuojamas Farman F.11A-2.
• RAAF muziejuje Australijos Viktorijos valstijos Point Cook mieste eksponuojamas Farman MF.11 Shorthorn (#CFS-15).

• Įgula: 2 (pilotas ir žvalgas / šaulys)
• Ilgis: 9,45 m
• Sparno mojis: 16,15 m
• Aukštis: 3,18 m
• Sparnų plotas: 57 m²
• Tuščio svoris: 550 kg
• Maksimalus svoris: 928 kg
• Variklis: 1 × V-8 tipo oru aušinamas 75 kW (101 AG) galios vidaus degimo variklis Renault 8D
• Propeleris: keturmentis medinis fiksuoto žingsnio stumiantis propeleris

Skrydžio duomenys

• Maksimalus greitis: 106 km/h (66 mylios per val., 57 mazgai)
• Skrydžio trukmė: 3 val. 45 min.
• Skrydžio lubos: 3 800 m (12 500 pėdų)
• Sparno apkrova: 16 kg/m²

Ginkluotė

• Kulkosvaidžiai: 1 × 7,7 mm Lewis kulkosvaidis
• Bombos: 18 × 7,3 kg bombų

• Farman MF.7
• Farman F.40

• (FR) Cony, Christophe (July 1997). „Aviateur d’Observation en 14/18 (deuxième partie)“. Avions: Toute l’aéronautique et son histoire (52): 10–15. ISSN 1243-8650.
• (DE) Donko, Wilhelm M.: „Österreichs Kriegsmarine in Fernost: Alle Fahrten von Schiffen der k. (u.)k. Kriegsmarine nach Ostasien, Australien und Ozeanien von 1820 bis 1914“ (epubli, Berlin, 2013) – p. 4, 156–162, 427.
• (EN) Jackson, Robert, The Encyclopedia of Military Aircraft, Paragon, 2002. ISBN 0-7525-8130-9
• (RU) Кондратьев В. Морис Фарман MF.11 / Maurice Farman MF.11 // Фронтовые самолёты Первой мировой войны. Часть I: Великобритания, Италия, Россия, Франция. – М.: Редакция журнала «Техника – молодёжи», 1997. – С. 66—67. – 3000 экз.
• (FR) Liron, Jean (1984). Les avions Farman. Collection Docavia. Vol. 21. Paris: Éditions Larivière. OCLC 37146471.
• (RU) Обухович В. А., Никифоров А. Ф. Фарман MF.11 // Самолёты Первой мировой войны. – Минск: Харвест, 2003. – С. 268–269. – ISBN 985-13-1701-2.
• (FR) Pernet, André, Les avions de la guerre 14-18, Marabout, coll. « Flash » (no 87), 1961
• (DE) Peter Alles-Fernandez (Hrsg.): Flugzeuge von A bis Z. Band 2. Bernard & Graefe, Koblenz 1989, ISBN 3-7637-5905-0
• (EN) Taylor, Michael J H. Jane’s Encyclopedia of Aviation. pg 805. Portland House, 1989. ISBN 0-517-69186-8
• (RU) Завитаев В. Самолёт-биплан «Фарман» МФ-11 // Моделист-конструктор : журнал. – 1990. – Сентябрь. – С. 14—16.