Eugenijus Petrovas
| Eugenijus Petrovas | |
|---|---|
| Gimė | 1936 m. balandžio 26 d. Leningradas, Rusijos TFSR, TSRS |
| Mirė | 2023 m. lapkričio 28 d. (87 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse[1] |
| Sutuoktinis (-ė) | Nijolė[2] |
| Vaikai | Ingutė, Sigutė, Kostas, Andrius[2] |
| Veikla | inžinierius, politikas, signataras |
| Partija | Lietuvos centro sąjunga |
| Žymūs apdovanojimai | |
Eugenijus Petrovas (1936 m. balandžio 26 d. Leningrade, Rusijos TFSR, TSRS – 2023 m. lapkričio 28 d. Vilniuje[3][1]) – inžinierius, politikas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1942 m. kartu su tėvais vokiečių okupacinės valdžios atitremtas į Lietuvą, Joniškėlio valsčiaus Meškalaukio kaimą[4]. 1955 m. baigė Joniškėlio vidurinę mokyklą. 1960 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą. 1960–1963 m. dirbo mokytoju Šiaulių 5-ojoje vidurinėje mokykloje. 1963 m. persikėlus gyventi į Vilnių, iki 1969 m. dėstė Lengvosios pramonės technikume. 1969–1973 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir matematikos institute vyresniuoju inžinieriumi, 1973–1979 m. – Vilniaus „Ventos“ gamybinio susivienijimo konstravimo biure vadovaujančiuoju inžinieriumi, 1979–1990 m. – Lietuvos mokslų akademijos Puslaidininkių fizikos instituto „Helikono“ bandomojoje gamykloje 1-os kategorijos inžinieriumi konstruktoriumi. Vilniaus miesto Sąjūdžio tarybos pirmininko pavaduotojas. 1990 m. išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) deputatu.
1990–1992 m. buvo Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narys. Dirbo biudžeto bei Piliečių teisių ir tautybių reikalų komisijoje. Buvo AT deputatų komisijos Šalčininkų rajono, Ignalinos Sniečkaus (dabar Visagino) gyvenvietės savivaldybių tarybų, jų organizacijų ir pareigūnų antikonstitucinei veiklai ištirti pirmininkas. Ignalinos atominės elektrinės perėmimo Lietuvos Respublikos jurisdikcijon darbo grupės narys. LR AT (Atkuriamajame Seime) Centro frakcijos narys, vienas iš Lietuvos centro judėjimo steigimo iniciatorių, Centro sąjungos narys. 1993 m. Lietuvos Valstybinės regioninių problemų komisijos prie LR Seimo patarėjas. 1994–1997 m. Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vyriausiasis specialistas, skyriaus vedėjas. 1998 m. Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie LR Vyriausybės Rytų Lietuvos grupės vadovas.[5]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Mirė Kovo 11-osios akto signataras Eugenijus Petrovas. LRT. 2023-11-28. Nuoroda tikrinta 2023-11-28.
- ↑ 2,0 2,1 Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Eugenijus Petrovas. lrs.lt. 2023-11-28. Nuoroda tikrinta 2023-11-28.
- ↑ Eugenijus Petrovas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-04-20. Nuoroda tikrinta 2023-11-28.
- ↑ „Eugenijui Petrovui – 75“.
- ↑ Signataras Eugenijus PETROVAS. lrs.lt. Nuoroda tikrinta 2023-11-28.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Biografija Seimo svetainėje Archyvuota kopija 2009-07-03 iš Wayback Machine projekto..