Ekonominė krizė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Ekonominė krizė – ryškus pasaulio, žemyno, šalies ar regiono, atskiro ekonominio objekto ar subjekto ekonominės būsenos pablogėjimas. Ekonominė krizė gali išsirutulioti net iki neramumų ar socialinio sprogimo. Pagal tam tikras teorijas ekonominė krizė yra neišvengiama ekonominio ciklo dalis.

Ekonominė krizė pasireiškia žymiu gamybos apimties sumažėjimu, susiklosčiusių gamybinių ir prekybinių ryšių trūkinėjimu, įmonių, įstaigų, bankų bankrutavimu, nacionalinės valiutos nuvertėjimu, biudžeto deficitu, nedarbo augimu, techninio atnaujinimo sulėtėjimu. Krizės metu sumažėja realios vidutinės gyventojų pajamos.

kai kurios ekonominės krizės turi ir kitas priežastis, kaip antai Rusijos finansų krizė 2003–2004 m buvo valstybės politikos padarinys, kai tiesiog valstybės institucijų sprendimu buvo keičiamos pinigų kupiūros. Visas įmones ištiko depresija ir gamybos pertrūkiai.

Šiuolaikinės socialiai orientuotos rinkos ekonomikos turi galingų svertų krizių padariniams švelninti – mokesčių politika, palūkanų normos pokyčiai, nacionalinių rezervų panaudojimas, pastangų derinimas tarptautiniu mastu. Priemonės krizės padariniams verslo subjektuose šalinti.

Krizės pasižymi konkrečiais neigiamais padariniais ir verslo subjektams esančiais krizės veikimo teritorijose. Jei tai ekonominė krizė, tai sulėtėja įmonių apyvartos, krenta vartotojų produkcijos perkamumo galia, mažiau nuperkama įmonių pagamintos produkcijos. Įmonės priverstos mažinti pelno santykį tuo apribodamos savo plėtrą, darbuotojų skatinimą ir investavimo veiksmus. Jei tai finansų krizė tai pablogėja pasiskolinimo galimybės, investavimas į plėtrą, naujausias technologijas, gamybinė bazę. Gali tekti net atleisti dalį darbuotojų, kas padidiną darbo krūvius likusiems ir pablogina įmonės konkurencines galimybes.

Krizės atveju diesnis darbo krūvis tenka visiems verslo subjektų dalims: administracijai, vadybos sektoriui, kitiems darbuotojams. Pačiu sėkmingiausiu krizės sprendimo variantu būtų laikoma naujausių įmonių veiklos planavimų metodų, vadybos sprendimų, dabo našumo technologijų greitam įdiegimui ir pritaikymui.

Todėl sėkmingam verslo subjektų darbui būtina dar ikikriziniu periodu aktyviai domėtis ir diegti naujausias prieinamas darbo metodikas ir prieinamus pasiekimus. Tam tinka:

• naujausios publikacijos ekonomikos vystymo temomis periodiniuose laidiniuose
• naujausios mokslinės ekonomikos vystymo teorijos įvairių ekonomikos specialistų, teoretikų ir ekonomikos praktikų
• naujausios skelbiamos verslo subjektų apyvartos ir pardavimų didinimo teorijos
• verslo subjektams skirtų seminarų ir kitų specialių renginių stebėjimas ir dalyvavimas juose