Dante Gabriel Rossetti

Dantė Gabrielis Rosetis

Dantės Gabrielio Rosečio portretas (apie 1871 m., aut. George Frederic Watts)
Gimė	1828 m. gegužės 12 d. Londonas
Mirė	1882 m. balandžio 9 d. (53 metai) Birkingtonas, Kentas

Veikla	XIX a. dailininkas, poetas

Vikiteka	Dante Gabriel Rossetti

Dantė Gabrielis Rosetis (angl. Gabriel Charles Dante Rossetti, 1828 m. gegužės 12 d. − 1882 m. balandžio 9 d.) – XIX a. italų kilmės Anglijos tapytojas ir poetas. Prerafaelitas.

Biografija

Gabrielis Čarlzas Dantė Rosetis gimė 1828 m. gegužės 12 d. Londone. Jo tėvas bendravardis Gabrielė buvo politinis pabėgėlis iš Italijos, poetas, Dantės žinovas ir nuo 1831 m. − italų kalbos profesorius King’s koledže Londone. Motina Frances Mary Lavinia Polidori buvo pusiau italė, pusiau anglė, privati mokytoja. Rosetis vėliau pasirašinėjo Dantės pirmuoju vardu. Jo sesuo Kristina (1830−1894) tapo poete. D. G. Rosetis 1841 m. įstojo į Sass’s piešimo mokyklą, 1844 m. bandomajam laikotarpiui įstojo į Karališkosios akademijos mokyklą, 1845 m. tapo pilnateisiu studentu. Jaunystėje D. G. Rosetis rašė poeziją ir tapė. 1848 m. trumpai mokėsi pas Ford Madox Brown, pas kurį buvo sužavėtas ankstyvojo renesanso meno formų atgaivinimo idėjų, kurios plito iš Vokietijos, taip vadinamosios „nazarėnų“ dailininkų grupės. 1848 m. rugpjūtį jis ir Viljamas Holmanas Hantas įsikūrė bendroje studijoje ir tų pačių metų rugsėjį jie, kartu su Džonu Everetu Milė ir kitais, įkūrė „Prerafaelitų broliją“. Jo brolis Viljamas Maiklas Rosetis (1829−1919) taip pat prisijungė prie brolijos. 1848 m. spalį D. G. Rosetis užbaigė versti į anglų kalbą Dantės „Naująjį gyvenimą“. Jis žavėjosi romantiniais ir gotikinio siaubo kūriniais, mėgo E. A. Pou ir V. Bleiko kūrybą.

1849 m. D. G. Rosetis eksponavo pirmą savo reikšmingą paveikslą „Mergelės Marijos vaikystė“. Tų metų rudenį kartu su V. H. Hantu keliavo į Paryžių ir Flandriją, buvo giliai paveiktas viduramžių ir renesanso meno. Maždaug tuo metu sutiko paveikslų modelį Elizabeth Siddall, su kuria 1860 m. susituokė. D. G. Rosetis daugiausiai buvo atsakingas už prerafaelitų žurnalo „Embrionas“ (The Germ) 1850 m. publikaciją. 1850 m. eksponavo paveikslą „Ecce Ancilla Domini!“, kuris susilaukė neigiamų vertinimų. 1854 m. D. G. Rosetis susipažino ir susidraugavo su dailės kritiku Dž. Raskinu, kuris stojo ginti prerafaelitų estetikos. Apie 1855-56 m. dailininko draugu tapo poetas Robertas Brauningas. 1855 m. D. G. Rosetis lankėsi Paryžiaus Visuotinėje parodoje, 1856 m. Oksforde sutiko E. Bern-Džounsą ir Viljamą Morisą, prisidėjo prie V. Moriso Oksfordo ir Kembridžo žurnalo publikacijų.

1857 m. D. G. Rosetis tapė Oksfordo sąjungos patalpų sienas karaliaus Artūro legendų tema. Darbų metu susipažino su Jane Burden, kuri tapo V. Moriso žmona, tačiau su D .G. Rosečiu palaikė artimus ryšius, pozavo jo paveikslams (tarp jų „Prozerpina“). 1858 m. D. G. Rosetis buvo vienas socialinio estetų Hogarto klubo steigėjų, sutiko Fanny Cornforth, kuri tapo jo meiluže ir paveikslų modeliu sekantį dešimtmetį. 1861 m. buvo publikuoti D. G. Rosečio italų poetų vertimai į anglų kalbą. 1862 m. mirė jo žmona Elizabeth Siddall nuo laudano perdozavimo. 1863 m. D. G. Rosetis keliavo į Belgiją, 1864 m. − į Paryžių. Vėliau dailininkas pradėjo kentėti nuo akių ligos ir nemigos, pasirodė paranojos požymių. 1869 m. jis atidarė žmonos kapą, kad pasiimtų kartu palaidotus jo eilėraščių rankraščius. 1870 m. ši poezija buvo išleista. 1872 m. dailininkas palūžo psichologiškai ir fiziškai, bandė nusižudyti. Vėliau atsigavo, toliau kūrė, bet jau būdamas pusiau invalidu, daug laiko leido su draugų Džeinės ir Viljamo Morisų šeima. Dantė Gabrielis Rosetis mirė Birkingtono pajūrio miestelyje Kente 1882 m. balandžio 9 d. Ten ir palaidotas Visų Šventųjų kapinėse. Jis yra sukūręs iliustracijų, vitražų.