Grimas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kitos reikšmės – Grimas (reikšmės).

Grimas (sen. it. grimo 'raukšlėtas') – aktoriaus veido bruožų pakeitimas teatre, taip pat – tam reikalingi reikmenys (specialūs dažai, klijai, perukai, dirbtiniai ūsai, barzdos, nosys, apgamai, veido formą keičiantys priedai ir kt.).

Grimo naudojimas teatre priklauso nuo spektaklio meninių ypatumų, aktoriaus sumanymo, režisieriaus koncepcijos, spektaklio meninio apipavidalinimo.

Grimo pradžia gali būti laikomas liaudies apeigų ir žaidimų dalyvių išvaizdos keitimas tradicinėje kultūroje. Tradicinis grimas būdingas kai kurioms kinų, indų, japonų teatrų formoms, kurios susijusios su senoviniais ritualais.
Viduramžių Europos artistai (skomorochai, žongliruotojai) dažydavo veidus augaliniais dažais, suodžiais. Primityvų realistinį grimą naudodavo viduramžių misterijų (XV–XVI a.) dalyviai.
Klasicizmo teatras sukūrė idealizuotą, apibendrintą grimą. XVIII a. antroje pusėje imta kurti išraiškingą, individualų grimą, kuris suklestėjo teatre kartu su realizmu. Pvz., Rusijos teatre realistinio grimo, atspindinčio individualybę ir kai kuriuos socialinius bruožus, prireikė aktoriams, vaidinusiems N. Gogolio, A. Ostrovskio pjesėse. Rusų teatre grimui didelę reikšmę teikė K. Stanislavskis. Rusų teatruose atsirado nauja specialybė – dailininkai grimuotojai.

Kino grimas turi savo specifiką. Jis turi būti suderintas su operatorių galimybėmis, su kino juostų, dabar – skaitmeninės technikos jautrumu, skiriamąja geba, apšvietimu.
Nespalviniame kine grimas buvo paremtas monochromine skale, šešėlių žaismu. Spalviniame kinematografe labai padidėjo atspalvių svarba. Spalvos ne tik koreguoja išvaizdą, bet ir didina raiškos galimybes. Stambūs planai reikalauja labai kruopštaus grimuotojų darbo.
Kruopštumo svarba darosi itin didelė įsigalint didelės raiškos televizijai. Dabar grimas turi būti itin nepriekaištingas.