Burlenčių sportas

Burlenčių sportas (kartais vadinamas tiesiog buriavimu) – ekstremalus vandens sportas ir pramoga, kurios pagrindas – judėjimas vandens paviršiumi panaudojant specialią įrangą, vadinamą burlente. Burlentė yra 2–4 m ilgio plūdrios medžiagos lenta, sujungta su viena bure per lanksčią jungtį. Burlenčių sportas yra buriavimo ir banglenčių sporto hibridas. Burlentė – supaprastintas burinio laivo modelis, kuris vairuojamas palenkiant burę pirmyn arba atgal.

Buriuoti burlentėmis galima tiek lygiame vandenyje, tiek bangų mūšoje. Buriavimas burlentėmis yra labai universalus sportas – vieniems tai smagus poilsis prie vandens, kitiems įtemptas lenktyniavimas, dar kitiems – gyvenimo stilius, kurio esmė – tobulos bangos paieškos. Buriavimui reikia ne tiek fizinės jėgos, kiek vikrumo ir lygsvaros.

Buriuoti burlentėmis galima esant vėjo greičiui nuo 3 iki 20 m/s, tačiau geriausia, kai vėjo greitis yra tarp 5 ir 15 m/s.

1984 m. - 2016 m. burlenčių sportas buvo įtrauktas į olimpinę buriavimo programą. 2012 m. pradžioje buvo nuspręsta jog nuo 2016 m. vasaros olimpinių žaidynių burlentes pakeis jėgos aitvarų varžybos, bet metų pabaigoje sprendimas buvo atšauktas.^[1]

Anksčiau lentos buvo skirstomos pagal ilgį – į ilgąsias ir trumpąsias. Ilgosios lentos yra ilgesnės nei 3 metrai, turi sutraukiamą švertą ir yra skirtos buriavimui silpname vėjyje, pradedantiesiems ir lenktynėms. Trumpos lentos skirtos glisavimui stipresnio vėjo sąlygomis, šverto jos neturi. Dabar ilgų lentų neliko, ir lentos labiau klasifikuojamos pagal plotį.

Glisavimas tai judėjimo vandenyje būdas, kai laivas ne pjauna vandenį jį išstumdamas, o šliuožia jo paviršiumi. Visos šiuolaikinės lentos yra skirtos glisuoti. Glisuojant burlentė juda daug greičiau, nes vandens pasipriešinimas labai mažas, bet jos valdymo technika yra kiek skirtinga nuo lėto plaukiojimo technikos, ir reikalauja daugiau įgudimo. Dauguma buriuotojų burlentėmis net nebando buriuoti, kai nepakanka vėjo glisavimui. Dauguma šiuolaikinių lentų glisuoja, kai vėjo greitis siekia 6 m/s.

Pirmoji burlentė, sukurta Jimo Drake’o ir Hoyle’o Schweitzerio, pavadinta Windsurfer, buvo pagaminta iš polietileno, užpildyto polivinilchlorido putomis, o šiuolaikinės burlentės turi polistirolio putų šerdį, iš išorės sustiprinta kompozitiniu „sumuštiniu“, kuriame gali būti stiklo plastiko, anglies pluošto, kevlaro, polivinilchlorido, fanieros, ir epoksidinės dervos.

Lenktyninės lentos yra labai lengvos ir trapios, pagamintos iš anglies plastiko „sumuštinio“. Faneros sluoksniai naudojami siekiant padidinti tokių lentų atsparumą smūgiams. Pradinukams skirtos lentos gaminamos iš sunkesnio ir atsparesnio stiklo plastiko, ir kartais turi labai patvarią plastikinę dangą.

Šiuolaikinė burlentės burė yra pagaminta iš „monofilmo“ (permatomos PVC plėvelės), dakrono (poliesterio audinio), bei mailaro (PET plėvelės). Jautrios vietos yra sustiprintos kevlaro tinkleliu. Savo konstrukcija burlentės burė labiau primena lėktuvo ar skraidyklės sparną, negu burlaivio burę.

Burė yra įtempiama dviem kryptimis: per stiebą ir per giką. Įtempiant burę per stiebą burė įgauna kietumo, kai anglies ir stiklo pluošto stiebas išsilenkia stiebo kišenėje. Stipresnis įtempimas per stiebą atpalaiduoja galinį burės kraštą, bei paslenka burės jėgos centrą žemyn ir pirmyn. Laisvas burės galinis kraštas leidžia burei „atsidaryti“ gūsių metu ir išleisti vėjo perteklių, taigi stipresniam vėjui burė turi būti įtempta labiau, o silpnesniam – mažiau. Tempiant per giką yra reguliuojamas burės plokštumas. Labiau per giką įtempta burė turi plokštesnį profilį, yra lengviau valdoma ir greitesnė, tačiau turi mažiau galios esant mažiems greičiams.

Kiekvienai buriavimo disciplinai yra specialios burės – lenktynėms lygiame vandenyje, bangoms, laisvo stiliaus plaukiojimui lygiame vandenyje, bei pramoginiam plaukiojimui. Burių dydis parenkamas priklausomai nuo sąlygų ir buriuotojo svorio. Mažiausios vaikams skirtos mokymosi burės gali teturėti 1,7 m² plotą, o didžiausios lenktyninės siekia 15 m². Lietuvoje buriuotojų naudojamos 5–12,5 m² dydžio burės.

Burlenčių lenktynės vyksta skirtingose kategorijose. Pirmiausia, yra olimpinė burlenčių klasė. Nuo 1996 metų Olimpinėse žaidynėse buvo naudojamos Mistral One Design lentos, bet 2008-ųjų metų žaidynėms pasirinktos naujos, Neil Pryde RS:X lentos, kiek panašesnės į Formula Windsurfing klasės lentas.

Formula Windsurfing yra gana nauja lentų klasė, skirta lenktyniavimui esant palyginti silpnam vėjui lygiame vandenyje. Ji atsirado siekiant padaryti buriavimą prieinamesnį liaudžiai, kad buriuoti ir varžytis galėtų Europos gyventojai savo vietiniuose vandens telkiniuose, o ne tik tropinių vandenynų pakrančių gyventojai. Formula lentos yra labai plačios, 1 m pločio, turi iki 70 cm ilgio peleką, ir leidžia plaukioti su burėmis iki 12,5 m² ploto. Toks inventorius leidžia glisuoti prie 3-4 m/s vėjelio.

Senesnės, tradiciškesnės burlenčių varžybos yra slalomas. Tai būna lenktynės skersai vėjo aštuntuko formos distancijoje. Slalomui naudojamos siauros, greitos lentos. Kad varžybos įvyktų, reikia bent 8 m/s vėjo.

Laisvo stiliaus ir buriavimo bangose varžybos yra teisėjo vertinamos. Abiem atvejais buriuotojai turi pademonstruoti kuo turtingesnį triukų repertuarą, tik vienu atveju viskas vyksta lygiame vandenyje, o triukus sudaro šuoliai, manipuliacijos bure, o kitu atveju sugebėjimai demonstruojami šokinėjant prieš bangas ir čiuožiant nuo bangų.

Dar viena svarbi burlenčių varžybų rūšis – tai greičio varžybos. Jos vyksta 500 m ilgio distancijoje, su papildomais 300 m pradžioje įsibėgėjimui. Sportininkai plaukia paeiliui, laimi tas, kurio vidutinis greitis distancijoje buvo didžiausias. 500 m – standartinė distancija burinių laivų greičio matavimui. Šiuo metu burinių laivų greičio rekordas priklauso burlentėms. 2004 m. lapkričio 13 dieną Prancūzijos vietovėje St. Maries de la Mer airių tautybės burlentininkas Finian Maynard pademonstravo 46,82 mazgų greitį. Tai beveik trečdaliu mazgo pagerino iki tol galiojusį specializuoto trimarano Yellow Pages Endeavour rekordą, kuris laikėsi virš 11 metų.

Lietuvoje burlenčių sportą 1975 m. pirmieji pradėjo kultivuoti Nidos Vėtrungės jachtklubo buriuotojai Z. Kairys, R. Kukliauskas ir G. Markevičius.^[2] Šiandien Lietuvoje yra gyvybinga burlentininkų bendrija siekianti apie 400 žmonių. Nors buriuojama beveik visuose didesniuose vandens telkiniuose, dauguma buriuotojų renkasi vieną iš keleto pamėgtų buriavimo vietų. Vilniečiai dažniausiai važiuoja į Elektrėnų marias, Kauniečiai – į Kauno marias arba į Dusią, pietų Lietuvos gyventojai renkasi Dusios ežerą, o vakarų Lietuvos gyventojai buriuoja jūroje, Kuršių mariose, Darbėnų tvenkinyje arba Platelių ežere, kai jūroje sąlygos yra per sunkios arba vėjo kryptis yra nuo kranto.

Vasaros sezono metu darbo dienomis po darbo, bei savaitgaliais Kauno mariose vyksta „Bures.lt“ rengiami buriavimo burlente kursai. Vilniečių burlenčių klubas „Vėjas galvoje“ kiekvieną vasaros savaitgalį Galvės ežere rengia buriavimo burlentėmis mokyklėles. „extreme-sports“ vasarą organizuoja buriavimo stovyklas, mokyklėles pajūryje ir Elektrėnų mariose.

Burlenčių sportas Lietuvoje:

• „Bures.lt“ Buriavimo mokykla Kaune
• Burlenčių klubas „Vėjas Galvoje“
• Ekstremalių sportų forumai
• Vėjo prognozė Lietuvai

Burlenčių sportas pasaulyje:

• Profesionalių buriuotojų asociacija
• Royno Bartholdi sveitainė – laisvo stiliaus triukų katalogas
• The Boards – angliškas burlenčių sporto žurnalas Archyvuota kopija 2004-03-17 iš Wayback Machine projekto.