Basotai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Basoto (Basotho)
Gyventojų skaičius	4,3 mln.
Populiacija šalyse	PAR (3,5 mln.), Lesotas (1.8 mln.)
Kalba (-os)	Sesoto kalba
Religijos	krikščionybė, tradicinė religija
Giminingos etninės grupės	tsvanai

Basotai, kitaip Basutai – Afrikos tauta, gyvenanti PAR ir Lesote. Jos pavadinimas davė pavadinimą Lesoto valstybei. Yra viena iš tautų, priskiriamų soto-tsvana kultūrinei grupei.

Basotai kalba sesoto, viena iš bantų kalbų.

Pagrindinis straipsnis – Lesoto istorija.

Basotų konsolidacija įvyko XIX a. pradžioje, juos suvienijus karaliui Mošoešoe I. Tuo metu basotų politinis dalinys apėmė visas sritis, kuriose buvo kalbama sesoto kalba. Basotų teritorijos buvo nusiaubtos gretimų ngunių tautų, kurios mfekane laikais plito po didžiules teritorijas.

Nuo XIX a. daugumą basotų teritorijų užėmė afrikanai, kurie čia įkūrė Laisvąją Oranžijos Valstybę. Tik kalnuotos basotų teritorijos išlaikė nepriklausomybę, 1868 m. paprašę britų pagalbos ir tapusios Britų Imperijos protektoratu - Basutolandu.

Nepaisant to, kad Basotolandą ne kartą buvo ketinama prijungti prie Pietų Afrikos Respublikos, basotai išlaikė nepriklausomybę ir 1966 m. iškovojo nepriklausomybę kaip Lesotas. Tačiau didžioji jų dalis iki šiol gyvena Pietų Afrikos Fristeito valstijoje.

Mfekanės valstybės ir jų įkūrėjai
Nguniai: Mtetva (Dingisvajo) | Ndvandvė (Zvidė) | Zulu karalystė (Šaka) | Gaza imperija (Sošanganė) | Ngoniai (Zvangendaba) | Svaziai (Sobhuza) | Mtvakazis (Mzilikazis) Soto-Tsvana: Bapedi (Tularė) | Basotai (Mošoešoe I) | Kololo (Sebitvanė) | Tsvanai | Bamangvatai