Afganistano emyratas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| د افغانستان امارت Afganistano emyratas | |||||
| Britų imperijos kontrolė (1839-1919) | |||||
| |||||
| |||||
 | |||||
| Sostinė | Kabulas | ||||
| Kalbos | puštūnų kalba | ||||
| Valdymo forma | monarchija | ||||
| Istorija | |||||
| - Užvaldo Barakzajų dinastija | 1826 m., 1826 | ||||
| - Įkuriama karalystė | 1926 m. | ||||
Afganistano emyratas (pušt. د افغانستان امارت = Da Afghānistān Amārat) – istorinė Afganistano valstybė, 1826 m. įkurta Dost Muchamedo Chano, Kabulo valdytojo. Ją valdė Barakzajų dinastija. Didžiausio išsiplėtimo metu iki 1883 m. ji kontroliavo ne tik dab. Afganistano teritoriją, bet ir dalį Pakistano.
Raida
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Iki valstybės sukūrimo teritoriją kontroliavo Duranio imperija. Šiai silpstant Kabulo valdytojas Dostas Muchamedas iš Barakzajų klano konsolidavo valdžią savo valdose, o galiausiai ir visose puštūnų teritorijose. Tačiau tuo metu Afganistano teritorijoje kirtosi Rusijos ir Britų imperijų interesai, vyko taip vadinamasis Didysis žaidimas. Dostas Muchamedas vakaruose kariavo su Sikhų imperija, kurią rėmė britai. Galiausiai tai peraugo į Pirmąjį Anglų-Afganų karą. Siekdami apginti teritorijas nuo Rusijos ekspansijos, britai 1839 m. užėmė emyratą.
1842 m. britai buvo priversti atsitraukti iš teritorijos ir Dostas Muchamedas grįžo į valdžią. Šiam mirus 1863 m. valdžią paveldėjo jo sūnus Šeras Ali, tačiau jį po kelių metų nuvertė jo brolis Muchamedas Afzalis. Šeras Ali pabėgo į Rusiją, iš kur po kelių metų grįžo ir susigrąžino sostą. Šis pokytis vėl pablogino santykius su Britų imperija, kuri 1878 m. įvedė armiją į Afganistaną ir privertė emyrą bėgti. Tai pradėjo Antrąjį Anglų-Afganų karą. Naujas emyras Muchamedas Jakubas 1879 m. nesėkmingai laviravo tarp Rusijos ir Britų interesų, kol galiausiai britai 1880 m. į emyro sostą pasodino Abdur Rachmaną. 1881 m. jie išvedė armiją iš Afganistano teritorijos.
1883 m. Abdur Rachmanas buvo priverstas pasirašyti sutartį, kuria atidavė Britų Indijai apie trečdalį savo teritorijos. Vadinamoji Diurando linija padalino etnines puštunų teritorijas, o kartu ir nubrėžė dabartinę Afganistano ir Pakistano sieną.
Abdur Rachmanas vykdė šalyje pažangias reformas ir siekė suvienyti susiskaldžiusias puštūnų gentis. Jo sūnus Habibula tęsė tėvo pradėtą liniją. Jam pavyko išlaikyti gerus santykius su britais, sumažinti Rusijos grėsmę (kas tapo įmanoma Rusijai nusilpus po Rusų-Japonų karo) ir išlaikyti neutralitetą Pirmojo pasaulinio karo metais.
Kuomet 1919 m. Habibula buvo nužudytas, valdžia perėjo jo sūnui Nasrula. Bet jau po trijų mėnesių kitas sūnus, Amanula, paveržė valdžią. Amanula pradėjo Trečiąjį Anglų-Afganų karą, įsiverždamas į Britų Indiją. Nors jam nepavyko atkariauti prarastų teritorijų, konflikto rezultatas galutinai įtvirtino Afganistaną kaip nepriklausomą nuo Britų imperijos valstybę ir suteikė jai teisę į nepriklausomą užsienio politiką. Vėlesniais valdymo metais Amanula toliau stiprino valdžią, kol 1926 m. karūnavosi pirmuoju Afganistano karaliumi.
Emyrai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Dostas Muchamedas (1826–1839, 1842–1863);
- Šeras Ali (1863–1866, 1868–1878);
- Muchamedas Afzalis (1866–1867);
- Muchamedas Azamas (1867–1868);
- Muchamedas Jakubas (1878–1879);
- Muchamedas Ajubas (1879−1880);
- Abdur Rachmanas (1880–1901);
- Habibula (1901–1919);
- Nasrula (1919);
- Amanula (1919–1926);