Antikaralius

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Antikaralius (vok. Gegenkönig) – galimas karalius, kuris dėl įpėdinystės ginčų ar politinės opozicijos pasiskelbia esąs karalius kaip priešprieša valdančiam karaliui.

Antikaraliai dažniau pasitaikydavo monarchijose su renkamais karaliais, negu tokiose paveldimose monarchijose kaip Anglija ar Prancūzija. Jie buvo gana dažni Šventojoje Romos imperijoje.

Sąvoka yra artima antipopiežiaus sąvokai. Šios sąvokos artimos ir politiškai. Vokietijos karaliai ir imperatoriai neretai iškeldavo antipopiežius, kad šie nusilpnintų popiežius, su kuriais jie konfliktuodavo. O popiežiai lygiai taip pat kartais paremdavo antikaralius kaip kovos su imperatoriais priemonę.

Keli antikaraliai sugebėjo įgyvendinti savo pretenzijas į sostą, tad buvo pripažinti teisėtais karaliais. Tokie sėkmingi pretendentai buvo imperatoriai Konradas III, Frydrichas II ir Karolis IV. Ar tokie pretendentai kaip, pvz., Bavarijos hercogas Henrikas II ir Meiseno markgrafas Egbertas II buvo antikaraliai iki šiol ginčijamasi.

Antikaralių būdavo ir kitose šalyse, pvz., Bohemijoje ir Vengrijoje.