Valkirijos
Skandinavų mitologijoje Valkirijos – dysės, žemesniojo rango deivės, tarnaujančios Odinui. Valkirijų paskirtis – iš mūšyje kritusių karių išrinkti geriausius karius ir nugabenti į Valhalą, kur kariai tampa einherijais. Odino pavestos valkirijos renka kariauną pasaulio pabaigos mūšiui ragnarokui.[1]
Šiuolaikiniame mene valkirijos vaizduojamos kaip karingos merginos, jojančios ant sparnuotų arklių, ginkluotos ietimi. Tačiau pagal ant runų akmens Rök rastus įrašus valkirijos jojo ne ant sparnuotų arklių, bet ant vilkų, kurie patys pagausindavo žuvusiųjų gretas. Valkirijos buvo baisios ir karingos, turėjo varną, kuri skraidydavo virš mūšio lauko ir „pasirinkdavo“ žuvusius. Manoma, kad vilkų ir varnų motyvas atsirado matant, kaip šie po mūšio ėda žuvusiųjų kūnus.
Žinomiausios valkirijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Brinhildrė (Briunhildė) – minima Volsungos sagoje;
- Hidlrė – Hedino ir Hognio mite, „Ragnarsdrapoje“ ir „Vyresniojoje Edoje“;
- Gunrė
- Sigrdriva (Sigrdrifa) – minima Sigrdrifumale;
- Sigrunė;
- Skogulė
- Svava;
- Olrunė, Svanhvitė ir Alvitrė – minimos „Volundarkvidoje“;
- Trudė – Toro duktė.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Valkirijos. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-04-17.
| |||||||||||||||||||||||||||
