Adolf Loos

Adolfas Losas vok. Adolf Loos
Adolfas Losas 1904 m.
Gimė	1870 m. gruodžio 10 d. Brno, Austrija-Vengrija
Mirė	1933 m. rugpjūčio 23 d. (62 metai) Kalksburgas, Austrija
Veikla	austrų architektas
Žinomas (-a) už	modernizmo architektūros teoretikas
Vikiteka	Adolf Loos

Adolfas Losas (vok. Adolf Loos, 1870 m. gruodžio 10 d. Brno – 1933 m. rugpjūčio 23 d. Kalksburge, prie Vienos) – austrų architektas, architektūros teoretikas. A. Loso projektai ir architektūros veikalai turėjo įtakos Europos moderniosios architektūros raidai.^[1]

Gimė Briune (dabar Brno) mūrininko-skulptoriaus šeimoje, mokėsi valstybinėje aukštojoje technikos mokykloje Reichenberge (dabar Liberecas), dvejus metus tarnavo kariuomenėje. Po tarnybos 1889–1890 ir 1892–1893 m. mokėsi Aukštojoje technikos mokykloje Dresdene. 1893–1897 m. gyveno Jungtinėse Valstijose, dirbo mūrininku, grindų klojiku, indų plovėju. Nuo 1897 m. gyveno Vienoje, vertėsi privačia architekto praktika.^[2] Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare, 1920–1922 m. dirbo Vienos vyriausiuoju architektu, vėliau atsistatydino, išvyko į Prancūziją. 1924–1928 m. gyveno Paryžiuje, 1928 m. grįžo į Austriją, kur gyveno iki savo mirties 1933 m.^[3]

Turėjo klausos negalią.^[3] Buvo vedęs tris kartus, gyvenimo pabaigoje pateko į pedofilijos skandalą.^[4]

A. Loso kūrybai turėjo įtakos Čikagos mokykla. Kūryboje atsisakė tuometinėje architektūroje vyravusių secesijos (moderno) ir neoklasicizmo principų, puošybos. Pirmuosius projektus parengė kavinių ir parduotuvių interjerams Vienoje – tiesių linijų, be puošybos (kavinės Café Museum 1898 m., Café Nihillsmus 1899 m. ir kt.). Pastatų projektams būdingos aiškių geometrinių formų kompozicijos, didelės vidaus erdvės.^[1] Jo projektuoti gyvenamieji pastatai (vila Karma Klarense, prie Montrė, Šveicarijoje, 1904–1906 m.; „Šteinerių namas” (Haus Steiner) Vienoje, 1910 m.; „Šojų namas” (Haus Scheu) Vienoje, 1912 m.) su plokščiais stogais, baltomis sienomis, paprastais fasadais ir atviru suplanavimu^[3] kai kurių architektūros istorikų laikomi modernizmo architektūros pirmtakais.^[5][6]

Žymiausias iš A. Loso didesnių projektų – Goldmano ir Salačo administracinis pastatas Vienoje (1910 m., dabar bankas), sukėlęs mieste protesto bangą dėl paprasto fasado be puošybos, tik su lygia pirmų aukštų marmuro apdaila, aikštėje priešais puošnius Hofburgo rūmus.^[3] Kiti svarbesni A. Loso projektai: Tristano Cara namas Paryžiuje (Maison Tzara, 1926 m.) ir Miulerių vila Prahoje (Villa Müller,1930 m.).^[1]

Parašė architektūros veikalų – knygų, straipsnių. Veikaluose „Kalbant tuštumai“ (Ins Leere geschprochen; 1897–1900 m.) bei „Ornamentas ir nusikaltimas“ (Ornament und Verbrechen; 1908 m.) aštriai kritikavo secesijos stiliaus architektūrą, neigė ornamentalizmą ir siūlė architektūroje naudoti formas, kurios nebūtų dirbtinos ir perdėtai įmantrios. Manė, kad viduriniosios klasės komforto reikalavimus atitinkančiai gyvenamajai aplinkai sukurti labiausiai tiktų paprasti, lygūs paviršiai ir atviras suplanavimas.^[6] A. Loso projektai ir veikalai turėjo įtakos architektų, internacionalinio stiliaus pradininkų, kartai^[3] – Valteriui Gropijui, Liudvigui Mysui van der Rohei, Le Korbiuzjė, Jakobui Johanesui Piteriui Audui ir kitiems.

• 
  Vila Karma Šveicarijoje – pirmasis A. Loso pastato projektas^[5]
• 
  Goldmano ir Salačo administracinis pastatas arba „Loso namas” (Looshaus) Vienoje, Šv. Mykolo aikštėje
• 
  Tristano Cara namo Paryžiuje pagrindinis fasadas
• 
  Miulerių vila Prahoje, dabar muziejus

• „Ornamentas ir nusikaltimas” (Ornament und Verbrechen), su Adolfu Opeliu, 1908.
• „Kalbant tuštumai 1897–1900” (Ins Leere gesprochen 1897–1900), 1921.
• „Visgi” (Trotzdem), 1931.
• „Potiomkino miestas: Dingę raštai. 1897–1933” (Die Potemkin’sche Stad: Verschollene Schrift), 1897–1933, išleista 1983.