Nothing Special   »   [go: up one dir, main page]

Pereiti prie turinio

Natererio pelėausis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Tocekas (aptarimas | indėlis)
+ foto
S papildymas
Eilutė 12: Eilutė 12:
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_pabaiga}}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Natererio pelėausis''' ([[lotynų kalba|lot.]] ''Myotis nattereri'') yra [[Lygianosiniai|lygianosinių]] šeimos (''Vespertilionidae'') [[šikšnosparnis]].
'''Natererio pelėausis''' ([[lotynų kalba|lot.]] ''Myotis nattereri'') yra [[Lygianosiniai|lygianosinių]] šeimos (''Vespertilionidae'') [[šikšnosparnis]].
Daugelyje šalių tai yra saugoma rūšis. Kaip ir visi mažieji šikšnosparniai jis geriausiai orientuojasi naudodamasis ne akimis, o ausimis. Jie skleidžia [[ultragarsas|ultragarsą]] ir atpažįsta nuo aplinkinių objektų atsispindėjusį [[aidas|aidą]].

Kaip ir visi šikšnosparniai jis geriausiai orientuojasi naudodamasis ne akimis, o ausimis. Jie skleidžia [[ultragarsas|ultragarsą]] ir atpažįsta nuo aplinkinių objektų atsispindėjusį [[aidas|aidą]].


==Požymiai==
==Požymiai==
[[Kailis]] ilgaplaukis, nugaros kailis [[rusva]]i [[pilka|pilkos]] [[spalva|spalvos]]. Ilgis 40-50 mm, sparnų plotis 245-280 mm, svoris 5-10 gramų. Natarerio pelėausio ausys yra santykinai mažos, beveik nesiekiančios 20 mm, pailgos formos.
[[Kailis]] ilgaplaukis, nugaros kailis [[rusva]]i pilkos [[spalva|spalvos]]. Poplaukis yra šviesiai pilkas arba baltas. Ilgis 40-50 mm, sparnų plotis 245-280 mm, svoris 5-10 gramų. Natarerio pelėausio ausys yra santykinai mažos, beveik nesiekiančios 20 mm, pailgos formos.


==[[Mityba]]==
==Mityba==
Minta nedideliais [[vabzdys|vabzdžiais]], pvz., [[musė]]mis, [[uodas|uodais]], [[naktiniai drugiai|naktiniais drugeliais]], taip pat [[voras|vorais]] ir [[vikšras|vikšrais]]. Juos medžioja daugiausia [[miškas|miškuose]], daugiausia pažeme.
Minta nedideliais [[vabzdys|vabzdžiais]], pvz., [[musė]]mis, [[uodas|uodais]], [[naktiniai drugiai|naktiniais drugeliais]], taip pat [[voras|vorais]] ir [[vikšras|vikšrais]]. Juos medžioja daugiausia [[miškas|miškuose]], daugiausia pažeme.


==Poilsio vietos==
==Poilsio vietos==
[[vasara|Vasarą]] poilsio įsitaiso pastatų fasadų skylėse ir atbrailose. Čia ilgesniam laikui nepasilieka, nes poilsio vietą keičia kas 1-4 dienas. [[žiema|Žiemą]] stengiasi poilsiui naudoti požemines [[ola]]s, bunkerius ar senus [[rūsys|rūsius]].
[[vasara|Vasarą]] poilsio įsitaiso pastatų fasadų skylėse ir atbrailose. Čia ilgesniam laikui nepasilieka, nes poilsio vietą keičia kas 1-4 dienas. [[žiema|Žiemą]] stengiasi poilsiui naudoti požemines [[ola]]s, bunkerius ar senus [[rūsys|rūsius]]. Kadangi nuolat pastebimi individai su apžąlusiomis ausų viršūnėlėmis, manoma, kad dalis jų žiemoja ne požeminėse slėptuvėse, bet mažai nuo šalčio apsaugotose vietose, pvz., medžių olose.


== Nuorodos ==
== Nuorodos ==

21:36, 8 lapkričio 2007 versija

Myotis nattereri
Apsauga: 3(R) – Reta rūšis
Natererio pelėausis (Myotis nattereri)
Natererio pelėausis (Myotis nattereri)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Šikšnosparniai
( Chiroptera)
Pobūris: Mažieji šikšnosparniai
( Microchiroptera)
Šeima: Lygianosiniai
( Vespertilionidae)
Gentis: Pelėausiai
( Myotis)
Rūšis: Natererio pelėausis
( Myotis nattereri)

Natererio pelėausis (lot. Myotis nattereri) yra lygianosinių šeimos (Vespertilionidae) šikšnosparnis. Daugelyje šalių tai yra saugoma rūšis. Kaip ir visi mažieji šikšnosparniai jis geriausiai orientuojasi naudodamasis ne akimis, o ausimis. Jie skleidžia ultragarsą ir atpažįsta nuo aplinkinių objektų atsispindėjusį aidą.

Požymiai

Kailis ilgaplaukis, nugaros kailis rusvai pilkos spalvos. Poplaukis yra šviesiai pilkas arba baltas. Ilgis 40-50 mm, sparnų plotis 245-280 mm, svoris 5-10 gramų. Natarerio pelėausio ausys yra santykinai mažos, beveik nesiekiančios 20 mm, pailgos formos.

Mityba

Minta nedideliais vabzdžiais, pvz., musėmis, uodais, naktiniais drugeliais, taip pat vorais ir vikšrais. Juos medžioja daugiausia miškuose, daugiausia pažeme.

Poilsio vietos

Vasarą poilsio įsitaiso pastatų fasadų skylėse ir atbrailose. Čia ilgesniam laikui nepasilieka, nes poilsio vietą keičia kas 1-4 dienas. Žiemą stengiasi poilsiui naudoti požemines olas, bunkerius ar senus rūsius. Kadangi nuolat pastebimi individai su apžąlusiomis ausų viršūnėlėmis, manoma, kad dalis jų žiemoja ne požeminėse slėptuvėse, bet mažai nuo šalčio apsaugotose vietose, pvz., medžių olose.

Nuorodos