Marso kanalai
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Marso kanalais vadinamos Marso paviršiuje esančios menamos linijos, kurias 1877 m. atrado italų astronomas Schiaparelli (pavadinęs jas Canali). Šis astronomas pasižymėjo ypač geru regėjimu, todėl jo atradimas buvo patvirtintas tik po dvejų metų per Marso opoziciją.
Amžių sandūroje atsirado teorijų, teigiančių, kad Marso kanalai yra dirbtinės kilmės, iškasti marsiečių. Pagal vieną iš teorijų dėl planetos sausėjimo Marso civilizacija iškasė milžiniškus kanalus, kuriais vanduo iš poliarinėse srityse esančio ledo patenka į drėkinamas sritis.
Šios prielaidos, kurios taip pat rėmėsi manymu, kad Marse yra santykinai tanki atmosfera, tapo pagrindu daugybei mokslinių straipsnių ir mokslinės fantastikos kūrinių. Tarp jų buvo ir Orson Welles radijo pjesė, kuri apie 1930 m. JAV sukėlė paniką – daug klausytojų patikėjo, kad prasidėjo marsiečių įsiveržimas į JAV. Stebint su galingesniais prietaisais nustatyta, kad skirtingu metu stebimi „kanalai“ skiriasi, jie netgi padvigubėja. Ketvirtajame XX a. dešimtmetyje imta pripažinti, kad „canali“ greičiausiai yra optinė apgaulė.
Nepaisant to, maždaug iki 1965 m. tarp mokslininkų vyravo nuomonė, kad Marse gali egzistuoti žemesnės gyvybės formos, pvz., kerpės. Ši galimybė praktiškai buvo atmesta septintajame dešimtmetyje, po pirmųjų kosminių zondų pateiktų duomenų. Mariner kosminių aparatų perduotose didelės skiriamosios gebos nuotraukose jokių kanalų nebuvo matoma. Užtat Marso paviršiuje buvo matomi milžiniški kanjonai, krateriai ir užgesę ugnikalniai. Manoma, kad nors Marso kanalais vadintų linijų Marso paviršiuje nėra, tačiau Schiaparelli ir jo pasekėjai Marso paviršiuje galėjo matyti milžinišką Valles Marineris kanjoną, besitęsiantį 4000 km.